- Ieva Mickevičiūtė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Baigėsi didžiosios šventės, tačiau jų atgarsius dar jaučiame. Kankina sutrikęs gyvenimo ritmas, per šeimos susibūrimus įsiplieskusių ginčų aidai ar tiesiog nuo maisto pertekliaus nualintas kūnas. Kas dėl to kaltas – mūsų tradicijos? Artimieji? O gal kaltųjų nėra – tereikia tik suvokti švenčių prasmę, o pašventus – ramia širdimi grįžti prie rutinos.
Baigėsi didžiosios šventės, tačiau jų atgarsius dar jaučiame. Kankina sutrikęs gyvenimo ritmas, per šeimos susibūrimus įsiplieskusių ginčų aidai ar tiesiog nuo maisto pertekliaus nualintas kūnas. Kas dėl to kaltas – mūsų tradicijos? Artimieji? O gal kaltųjų nėra – tereikia tik suvokti švenčių prasmę, o pašventus – ramia širdimi grįžti prie rutinos.
Pavargsta kūnas ir dvasia
Sveikatos psichologė ir visuomenės sveikatos specialistė Aistė Garškaitė linkusi išskirti dvi pagrindines priežastis, kurios labiausiai išbalansuoja žmones šventiniu laikotarpiu.
"Visų pirma – paties žmogaus sukelti sunkumai dėl išbalansuoto miego, mitybos režimo, ypač – nesaikingo alkoholio vartojimo. Psichologinės priežastys – antroji problemų rūšis. Jos gali būti susijusios su mūsų lūkesčiais pačios šventės atžvilgiu", – pastebi A.Garškaitė.
Anot ekspertės, kartais tikimasi, kad per šventes turi įvykti kažkas išskirtinio, ypatingo, tačiau dažniausiai tai neįvyksta. Šis lūkesčių neišsipildymas tampa nepasitenkinimo priežastimi. Kitas psichologinis aspektas – santykiai su šeima, artimaisiais. Švenčių metu išryškėja santykių problemos. Pvz., vienišiai gali ilgėtis antrosios pusės.
"Šventės, ypač Naujieji metai, yra tarsi atskaitos taškas. Tai laikas, kai žmonės padaro savotišką savo nugyventų metų apžvalgą. Vieni tai pasirenka sąmoningai, o kiti nesąmoningai išgyvena šį procesą. Tuo metu ypač pradedi matyti, kad tai, ko tikėjaisi, nebuvo įgyvendinta", – sako pašnekovė.
Šventiniame šurmulyje neretai iškyla įvairių nesutarimų, patiriamas stresas, susijęs su išlaidomis ar dovanų pirkimu. Turėjęs tapti smagia šventės dalimi ruošos procesas dažnai būna kupinas chaoso, nerimo ir atsiradę rūpesčiai užgožia pačią šventės esmę.
"Dirginančių veiksnių tikrai daug – skubėjimas, dovanų ieškojimas, nebaigti ar laukiantys darbai, įtempti santykiai, finansiniai aspektai, kitų lūkesčiai ir noras juos pateisinti, vienišumo jausmas ir kiti panašūs veiksniai", – sutinka ir psichologė-psichoterapeutė Rūta Butkutė.
Dėl to išsiderina organizmo ritmas, jis patiria per didelį fizinį krūvį, nualinama psichika ir susilpnėja imunitetas.
Barasi poros ir šeimos
Parduotuvėje, renkant dovanas, svečiuose, o ne retai ir prie šventinio stalo poros pradeda ginčytis, iškyla senos nuoskaudos. Net menkiausias nesutarimas, kuris kitomis dienomis nebūtų sulaukęs dėmesio, gali sukelti nesibaigiančią konfliktų laviną, kuri apkartina visas šventes.
Taip yra todėl, kad šventiniu laikotarpiu daugiau laiko praleidžiama kartu, o įprastomis dienomis galime nuo konfliktų tarsi pabėgti, pasislėpti darbuose, pomėgiuose. Pasak R.Butkutės, šiuo metu išryškėja skirtingi poreikiai, norai, vertybiniai dalykai: ginčijamasi, kaip švęsti, pas ką švęsti, ar apskritai švęsti.
Bendravimo sunkumų gali atsirasti ne tik tarp sutuoktinių, bet ir tarp skirtingo amžiaus ir pažiūrų giminaičių, draugų.
"Skirtingos asmenybės, kartų klausimas, vertybiniai skirtumai tikrai kelia tam tikrą įtampą. Dabar vis labiau pastebimi emigracijos aspektai – žmonės grįžta tarsi išsiilgę artimųjų, bet itin skiriasi požiūriai, vertinimas ar netgi čia likusiųjų nuvertinimas. Itin skaudžiai reaguoja palikti vaikai, ypač paaugliai. Jie pasiilgę tėvų, tačiau kartu jaučia pyktį ir nuoskaudą, kad buvo palikti. Tai jau skausmingi dalykai, kurių dažniausiai norima nematyti arba atidėti vėlesniam laikui. Todėl švenčiama, bet giliai viduje didelio džiaugsmo nėra", – teigia psichoterapeutė R.Butkutė.
Švenčių laikotarpiu kylantys nesutarimai atskleidžia jau egzistuojančią trintį tarp žmonių. Anot sveikatos psichologės A.Garškaitės, šventės nekuria konfliktų, tik sustiprina jau esamas įtampas.
Neretai santykių problemas žmonės bando paslėpti po gausiu valgių sluoksniu ar nuplauti alkoholiu. Tai sukelia fizinių sutrikimų, kurie lemia prastą nuotaiką.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vaikams svarbu ne įspūdis, o buvimas su šeima
Vaikų atostogos dažnai – rūpestis tėvams, mat pramogas stovyklose gali įpirkti toli gražu ne kiekviena šeima. Pirmosios atostogų savaitės daugeliui vaikų – džiaugsmas, bet vėliau sėdėti namie, ypač mažesniems, nusibosta, jie i...
-
Hiperaktyvumas: problemos asmeniniame ir profesiniame gyvenime2
Mokykloje visada pirmas keldavote ranką, paskui suprasdavote, kad nežinote atsakymo. Energija tiesiog tryško per kraštus, nusėdėti suole būdavo tikra kančia. O gal nuolat pamesdavote pirštinę, kepurę, tėvai nespėdavo pirkti ra&sc...
-
Pažinčių programėlės neigiamai veikia psichinę sveikatą?1
Apie tai, kaip pažinčių programėlės veikia psichinę sveikatą, LNK žurnalistė kalbėjosi su gydytoju psichoterapeutu Dainium Jakučioniu. ...
-
Už tai, kaip jaučiamės, esame atsakingi patys
Ar dažnai pagaunate save elgiantis taip, kad visi šalia jaustųsi gerai, nes jei kitas supyks, bus nemalonu, sutriksite, jausitės kaltas? Jei taip, gali būti, kad esate emociškai priklausomas nuo kito žmogaus. Jei savo emocijas, jausmus ir vi...
-
Sukčių aukos portretas: psichologo įžvalgos nustebins4
Apie sukčius ir jų aukas LNK žurnalistas kalbėjosi su psichologu Klaudijumi Vitkausku. ...
-
Atostogos: reikia ne tik veiklų, bet ir poilsio
Muzika, sportas, tapyba, užsienio kalbos, robotika ir t. t. – pasirinkimų, kuo galima užimti vaikus per vasaros atostogas, be galo daug. Neretai atrodo, kad kuo daugiau vaikai turės edukacinių veiklų, tuo geriau, tačiau specialistai primena &ndash...
-
Išklausyti vaiko nuomonę – tėvų kasdienio elgesio su vaikais dalis1
Išklausyti vaiko nuomonę svarbu ne tik dėl to, kad tai vaiko teisė, bet ir dėl to, kad tai padeda formuoti sveiką asmenybę. Vaikai, kurių nuomonės yra vertinamos, jaučiasi mylimi, saugūs ir svarbūs. Jie mokosi atsakomybės, savarankišk...
-
Dėl nerimą keliančių patyčių mokyklose – siūlymas: tai yra naujas ir svarbus dalykas7
Siekiant kovoti su patyčių bei smurto mokyklose problema Seimo Laisvės frakcijos nariai įregistravo įstatymo pataisas, numatančias anonimines mokyklų bendruomenės apklausas. ...
-
Rūpiniesi savimi – atostogauk4
Aplinkos pasikeitimas, pakitęs socialinis gyvenimas, intensyvesnis fizinis aktyvumas ir nauji potyriai – visa tai įvyksta per atostogas ir padeda pailsėti, sukaupti naujų jėgų. Todėl psichologai pataria: norėdami gerai savimi pasirūpinti –...
-
Smurtas – ne tik mėlynės ant kūno
Kartą su kolege diskutavome, kaip klientes paveikia ilgalaikiai smurtiniai santykiai. Ir kaip vis sunkiau, tokiems santykiams tęsiantis, padėti moterims vėl iš naujo patikėti savimi, savo prigimtiniu vertingumu ir teise į saugų, auginantį artim...