- LRT.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Universiteto studentų tyrimas atskleidė, kad nemalonios patirtys socialiniuose tinkluose paauglių psichikos sveikatai daro didesnę žalą, nei gali nustelbti potencialūs teigiamų patirčių privalumai, rašoma portale reuters.com.
Tyrėjai nustatė, kad studentų negatyvių patirčių augimas 10 proc. yra susijęs su 20 proc. padidėjusia galimybė susirgti depresija. Tačiau teigiamos patirtys socialiniuose tinkluose yra menkai susijusios su sumažėjusiais depresijos simptomais. Kiekvienas teigiamų pojūčių 10 proc. augimas yra susijęs vos su 4 proc. nuosmukiu depresyvių simptomų. Skirtumas toks mažas, kad tai galėjo būti tik atsitiktinumas.
„Tai neprieštarauja tam, kaip mes matome dalykus realiame pasaulyje. Negatyvių dalykų mūsų pasaulyje daugiau nei pozityvių“, – teigia tyrimo vadovas Brianas A. Primackas, Medijų tyrimų centro Pitsburgo universitete direktorius.
Kaip pranešama žurnale „Depresija ir nerimas“, B. A. Primackas ir jo kolegos apklausė 1179 18–30 metų studentų. Tyrimas vyko Vakarų Virdžinijos universitete 2016 m. rugpjūtį. Jie paprašė studentų įvertinti procentais, kokių patirčių – teigiamų ar neigiamų, socialiniuose tinkluose buvo daugiau. Taip pat įvertino studentų su depresija susijusius simptomus. Tyrimo dalyvių buvo klausta, kaip dažnai per pastarąsias septynias dienas jie jautėsi beviltiški, beverčiai, bejėgiai ar prislėgti.
62 proc. dalyvių buvo moterys. Dauguma – baltaodės. Apie pusė jų buvo mažiausiai 20 metų vienišos merginos.
Tai ne pirmas kartas, kai mokslininkai pabandė įvertinti socialinės žiniasklaidos poveikį. Praėjusį mėnesį internete buvo paskelbtas „Pew“ tyrimų centro atliktas tyrimas. Anot jo, paaugliai buvo skirtingų nuomonių dėl socialinės žiniasklaidos poveikio jų bendraamžiams. 31 proc. paauglių teigė, kad socialinės žiniasklaidos poveikis daugiausia yra teigiamas. 24 proc. jį apibūdino jį kaip neigiamą. Likusieji 45 proc. susilaikė teigdami, kad socialiniai tinklai nedaro nei neigiamo, nei teigiamo poveikio.
Paaugliai, kurie pažymėjo neigiamą socialinių tinklų įtaką, kentėjo dėl patyčių bei gandų.
Tyrimo bendraautoris Aaronas Smithas „Reuters Health“ teigė, kad paaugliai, kurie pažymėjo neigiamą socialinių tinklų įtaką, kentėjo dėl patyčių bei gandų.
Kalbant apie B. A. Primacko tyrimo ribotumus, reikėtų pabrėžti, kad tyrimo imtis nėra reprezentatyvi. Todėl tyrimo rezultatai negali būti taikomi įvairesnei populiacijai. Be to, autoriai pripažįsta, kad dalyviai gali netinkamai įvertinti savo depresijos lygį. Be kita ko, mokslininkai neturėjo pakankamai informacijos, kad atskirtų priežastis bei pasekmes.
Michaelas Schoenbaumas, Nacionalinio psichikos sveikatos instituto vyresnysis patarėjas psichikos sveikatos klausimais, „Reuters“ teigė, kad naujas tyrimas labai erzina.
„Yra daugybė svarbių klausimų, susijusių su socialinių tinklų vaidmeniu mūsų psichologiniam gyvenimui. Visų pirma, kaip socialiniai tinklai veikia psichologiškai jautresnius žmonėms, kurie yra pažeidžiamesni... Aš nemanau, kad šis tyrimas atsakys į visus šiuos klausimus“, – teigia M. Schoenbaumas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Liūdniausia metų diena: kaip išlaikyti gerą psichinę savijautą?1
Trečiąjį sausio pirmadienį, kuris šiemet yra mėnesio 20 d., visame pasaulyje minima liūdniausia metų diena (angl. „Blue Monday“). Medicininėje literatūroje vyraujantys faktai rodo, jog būtent žiemos laikotarpiu išraš...
-
Nebandykite išvaryti emocijų pro duris – jos sugrįš pro langą
Kasdienybėje esame linkę kurti intelekto ir emocijų priešpriešą. Sąvoka „intelektas“ asocijuojasi su protu, žiniomis, analitiniais gebėjimais, o emocijos – su meile, džiaugsmu, laime, liūdesiu, pykčiu. Gana dažnai int...
-
Nelinksmas antirekordas: kodėl vis dažniau atsisakoma turėti vaikų?13
Nelinksmas antirekordas – praėjusiais metais gimė mažiausiai naujagimių nuo nepriklausomybės atkūrimo, mirusiųjų skaičius gimimus viršijo dvigubai. Lietuvoje pernai pasaulį išvydo 18 tūkst. 979 kūdikiai. Apie tai LNK žurnalista...
-
Būti čia ir dabar – nelengva užduotis
Jeigu stovite transporto spūstyje, nereiškia, kad tiesiog stovite joje. Jūs mintyse esate rytojaus susitikime su klientu, poryt – tėvų susirinkime. Arba tebesate praėjusį šeštadienį pas mamą, kuri tebepyksta, kad naujų vaist...
-
Suomiai – laimingiausi pasaulyje: kuo čia dėta savanorystė?
Suomija pagal Pasaulinio laimės indekso tyrimus jau ne vienus metus tituluojama laimingiausia šalimi pasaulyje ir, atrodo, nė neketina sustoti – šį titulą jau septintą kartą priglaudė ir 2024-aisiais. Kol visas pasaulis bando perpras...
-
„Geštalto praktika“: metodai, padedantys pažinti žmogaus vidinį pasaulį
Geštalto terapija – tai humanistinis psichoterapijos metodas, orientuotas į žmogaus gebėjimą suvokti ir integruoti savo jausmus, mintis ir elgesį. Jos tikslas – padėti asmeniui pasiekti didesnį sąmoningumą ir atsakomybę už savo gy...
-
Vaikų saugumas: gali padėti artimi santykiai ir technologijos
Šiandieniame sparčiai besivystančiame pasaulyje vaikų saugumo užtikrinimas kartu išlaikant jų nepriklausomybės poreikį ir atsakingumą tampa ne vienos šeimos iššūkiu ir nesutarimų priežastimi. Nesprendžiamos ir ats...
-
Tyrimas: lietuvių emocinis atsparumas kur kas blogesnis nei Europoje1
Kas antras žmogus Lietuvoje abejoja savo gebėjimu susitvarkyti su iškilusiais sunkumais, o kas penktas jaučia nepasitikėjimą savimi. Tokias tendencijas atskleidė „Tele2“ užsakymu atliktas, kartu su Vilniaus universitetu (VU) parengtas...
-
Po Naujųjų – suaktyvėjęs lietuvių įsitraukimas į hobius: psichologai turi paaiškinimą1
Sausiui prasidėjus, gyventojai stačia galva neria į hobius. Iškart po Naujųjų – užsipildė sporto salės, baseinai, šokių, keramikos užsiėmimai. Tendencija nesikeičia metai iš metų, naujų tikslų įgyvendinimo daugelis gr...
-
Švenčių padarinys – pošventinis liūdesys15
Po švenčių neretai jaučiamės apsunkę ne tik nuo silkės ar baltos mišrainės. Sunkios tampa ir mintys. Kaip sausį nepasiduoti pošventiniam liūdesiui ir vėl grįžti į ritmą? ...