– Kokie pavojai vaikams ir ką turėtų žinoti tėvai?

– Dažniausiai tėvai nieko nesusimąsto, keldami savo vaikų nuotraukas į internetą. Ypač jei jie aktyvūs socialinių tinklų vartotojai ir jais buvo prieš susilaukiant vaikų. Susilaukus vaikų natūraliai kelionių ir hobių nuotraukas pakeitė vaikų. Gana neseniai JAV mokslininkų tyrimas parodė, kad, apklausus aktyvius socialinių tinklų vartotojus, jie, keldami vaikų nuotraukas į socialinius tinklus, jie to nesureikšmina, neskiria vaikų nuotraukų nuo įprastų. Įdomu, kad jie savinasi, suvokia vaikų nuotraukas kaip savo – rodau, koks esu tėtis, mama, kokia kasdienybė ir pan. Nėra stabdžių. Tačiau yra saugumo dalykų. Apie tai galėtų pasakyti kibernetinio saugumo ekspertai, kad nuotraukos, vieną kartą patekusios į internetą, visam laikui ten lieka. Praktiškai neįmanoma sukontroliuoti, kur nukeliaus, kas išsisaugos ir pan.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Dideli vaikai gali išreikšti savo nuomonę ir neleisti viešinti jų vaizdų, tačiau patys mažiausi to negali padaryti. Dažnai užaugęs turbūt nepadėkos savo tėvams.

– Paauglių karta jau užaugusi, kurių tėvai prieš daugiau nei dešimtmetį pradėjo gyvenimą virtualiojoje erdvėje kaip tėvai ir kėlė vaizdus. Belgų tyrėjai 2019 m. atliko tyrimą ir vienareikšmiškai paaugliai neigiamai vertina dalijimąsi jų atvaizdais internete, jie jaučia, kad jų atvaizdas – jų nuosavybė. Ypač jie nepatenkinti, kai tėvų įkelti vaizdai neatitinka jų kuriamos virtualiosios tapatybės. Paaugliams labai svarbu, kaip jie atrodo bendraamžiams, aplinkiniams. Pasitaiko, kad tėvai, siekdami daugiau dėmesio, peržiūrų, kelia ir tokias nuotraukas, kur vaikai emociškai pažeidimai – verkia, komiškas situacijas. Paaugus jie nenorėtų, kad bendraamžiai tai matytų.

– Ar neturėtų tai būti reglamentuota Vaikų teisių? Ar ateis laikas tokiems dalykams?

– Tik dabar pradedama apie tai rimčiau kalbėti. Atsirado net terminas shareting (parenting + share). Tokie klausimai pradedami kelti. Užaugo vaikų karta, kurių tėvai turi tėvystės tinklaraščius, užsienyje yra atvejų, kai vaikai nori paduoti tėvus į teismą, nes jaučia, kad neturi asmeninės erdvės. Kraštutinius atvejus, kai bandoma pasipelnyti, manau, reikėtų reglamentuoti. Tačiau, daugeliu atveju, užtenka edukacijos tėvams, kokios yra grėsmės, pavojai, kokį pavyzdį vaikams rodome, keldami jų atvaizdus. Juk patys nenorime, kad jie keltų savo visokius atvaizdus į virtualiąją erdvę.

– Kaip edukuoti tėvus? Kokie galimi saugikliai?

– Internetinio saugumo specialistai turi aiškių rekomendacijų, kaip ištrinti meta duomenis, kad nebūtų nuorodų į asmeninius duomenis kartu su nuotrauka. Iš psichologinės pusės reikia pagalvoti, kaip vaikas jausis, kai ateityje ras. Kokie dalijimosi motyvai? Dažniausiai jie būna egoistiški, nes tėvai nori pasirodyti gražiai.

– Gal geriau laikyti savo archyvuose ir kartkartėmis pasižiūrėti?

– Ir dalytis su artimaisiais, kuriems tikrai rūpi vaikas, o ne su svetimais.