Daugelio tėvų vertinimu, moksleivių maitinimui turėtų būti skiriama gerokai daugiau lėšų. Tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tvirtina, kad nemokamam maitinimui mokyklose iš valstybės biudžeto atseikėjama pakankamai pinigų.

Pietūs už kelis litus

Kaip parodė „Delfi" užsakymu atlikta visuomenės apklausa, 44 proc. tėvų mano, kad vieno vaiko pietums turi būti skiriama nuo 6 iki 10 litų. 37 proc. apklaustųjų teigia, kad galima išsiversti ir su 2-5 litų suma.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, šiuo metu maisto produktams, kurie reikalingi vieno moksleivio pietums paruošti, iš valstybės biudžeto skiriama 3,99 Lt. Tai kiek daugiau nei 2007 metais, kai vieną vaiką mokyklos valgykla turėjo pamaitinti už 3,54 Lt.

„Įsigyti maisto produktų mokinių nemokamam maitinimui iš valstybės biudžeto skiriamų lėšų pakanka", - portalui sakė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Paramos šeimai skyriaus vyriausioji specialistė Rima Kurlianskienė, pabrėžusi, kad maisto gamybos išlaidos finansuojamos mokyklos steigėjo lėšomis.

Vis dėlto, pasak pašnekovės, socialinė parama mokiniams kitąmet kažkiek didės.

„Bazinė socialinė išmoka (anksčiau MGL) 2009 metais turėtų būti indeksuojama, taigi didės ir mokinių maitinimo kainos", - teigia R.Kurlianskienė.

Anot ministerijos, Lietuvos mokyklose šiemet yra nemokamai maitinami beveik 203 tūkstančiai moksleivių, iš kurių 152 tūkst. - priešmokyklinukai ir pradinukai, o likusieji 51 tūkst. - vaikai iš mažas pajamas gaunančių šeimų.

Reikia sveikesnio maisto

Švietimo įstaigoms maitinimo paslaugas teikiančios bendrovės „Smulkus urmas" vadovė Audronė Tendzegolskienė pritaria tėvams, manantiems, jog šiuo metu vaikų maitinimui skiriama suma yra per maža. 

„Tyrimas akivaizdžiai įrodo, kad tėvai suvokia, jog pilnavertiškai pamaitinti vaiką už tokią sumą - sudėtinga, o maisto tiekėjai yra priversti ir su tiek lėšų išsiversti. Nors moksleivių racionas atitinka visus Sveikatos apsaugos ministerijos keliamus reikalavimus, augančiam organizmui reikia daugiau natūralesnių produktų, šviežių vaisių, daržovių, ypač šaltuoju metų laiku. O tai, savaime suprantama, ir kainuoja brangiau," - tvirtina  A.Tendzegolskienė. 

Jos nuomone, padidinus vaikų maitinimui skirtą pinigų sumą bent iki septynių-aštuonių litų, būtų galima paįvairinti asortimentą veršienos, kalakutienos ar šviežios žuvies patiekalais, pasiūlyti natūralių vaisių ar daržovių sulčių, o maistą gaminti iš ekologiškuose šalies ūkiuose užauginto derliaus.

„Būtent vaikystėje ir paauglystėje formuojasi žmogaus mitybos įpročiai, todėl labai svarbu visose vaikų ugdymo įstaigose - tiek darželiuose, tiek mokyklose - užtikrinti kokybišką ir pilnavertį maitinimą," - teigia pašnekovė.