- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ketvirtadienį Europos Komisija pakvietė valstybes nares siūlyti projektus, kaip panaudoti ES skirtų 11,9 mlrd. eurų Europos transporto jungtims modernizuoti. Tai yra pati didžiausia ES kada nors skirta suma transporto infrastruktūrai finansuoti. Paraiškas valstybės narės gali teikti iki 2015 m. vasario 26 d.
Daugiausia lėšų bus skiriama devyniems pagrindiniams transporto koridoriams, kurie drauge sudarys pagrindinį transporto tinklą ir veiks kaip bendrosios rinkos ekonomikos gyvybinė sistema. Naudojant šias lėšas bus pašalinti trukdžiai, iš esmės pertvarkytos Rytų ir Vakarų jungtys, o visos ES įmonėms ir piliečiams tarpvalstybinės transporto operacijos taps paprastesnės.
Šiaurės jūros–Baltijos jūros koridorius sujungs Baltijos jūros rytinės pakrantės uostus su Šiaurės jūros uostais. Suomija su Estija bus sujungta keltų linija, o trys Baltijos šalys šiuolaikiškomis kelių ir geležinkelių transporto jungtimis bus sujungtos su Lenkija, Vokietija, Nyderlandais ir Belgija. Svarbiausias projektas – „Rail Baltica“, europinės vėžės geležinkelio linijos, jungiančios Taliną, Rygą, Kauną ir šiaurės rytų Lenkiją, tiesimas.
Už transportą atsakingas Komisijos pirmininko pavaduotojas Siimas Kallasas sakė: „Transportas yra nepaprastai svarbus, kad Europos ūkinė veikla būtų efektyvi, todėl dabar svarbiau nei bet kada investuoti į transporto jungtis ir taip skatinti ekonomikos atsigavimą. Europos regionai, kuriuose nebus gerų transporto jungčių, negalės vystytis ir klestėti. Siekdamos turėti geresnes jungtis, didinti konkurencingumą ir padaryti piliečių ir įmonių keliones sklandesnes ir greitesnes, valstybės narės turi pasinaudoti šia galimybe teikti paraiškas gauti finansavimą.“
ES transporto sektoriui finansuoti 2014–2020 m. skiriama suma patrigubėjo: pagal naują Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP) šiam sektoriui skirta 26 mlrd. eurų, palyginti su 8 mlrd. eurų, skirtų 2007–2013 m. laikotarpiu. Tai yra pirmoji transporto sektoriui naujai skiriamų lėšų dalis.
Visos šios naujovės – patrigubintas transporto finansavimas ir sprendimas tvirtai sutelkti finansavimą devyniems pagrindiniams ES transporto koridoriams – radikaliausias ES transporto infrastruktūros politikos pertvarkymas nuo pertvarkos pradžios devintajame dešimtmetyje.
Iki 2030 m. sukursimas naujas pagrindinis tinklas sujungs
94 pagrindinius Europos uostus geležinkeliais ir keliais;
38 svarbius oro uostus geležinkeliais su dideliais miestais;
15 tūkst. km modernizuoto geležinkelio – greitojo geležinkelių transporto linijų;
35 trukdžių mažinimo tarpvalstybinius projektus.
Lėšos bus skirtos konkurencingiausiems projektams, o daugiausia dėmesio skiriama Europos devyniems didžiausiems transporto koridoriams.
Projektams bus skiriama ES lėšų, tačiau jie turi būti bendrai finansuojami su valstybėmis narėmis. Paraiškų konkurso ir lėšų paskirstymo projektams rezultatai bus paskelbti 2015 m. vasarą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Populiarėja dirbtinės Kalėdų eglutės, mažiau medelių parduoda miškininkai5
Ruošdamiesi Kalėdoms gyventojai vis dažniau renkasi dirbtines egles, pastebi prekybininkai. Tačiau itin išaugus ir gyvų medelių pasiūlai, mažiau kirstinių eglių parduoda Valstybinių miškų urėdija. ...
-
Dalis restoranų per Kūčias bus pilni, vis dažniau vakarienė užsakoma į namus3
Kalėdų išvakarėse, katalikams Lietuvoje švenčiant Kūčias, vakare dirbs ne visi restoranai, tačiau kiti laukia svečių ir tikisi visiško užimtumo. ...
-
Premjeras: Lietuvoje bus kuriama valstybinė institucija, atsakinga už gynybos priemonių įsigijimą9
Premjeras Gintautas Paluckas patvirtino, kad Lietuvoje ketinama steigti valstybei pavaldžią instituciją, atsakingą už gynybos priemonių pirkimus. ...
-
Lenkijos PSE ir „Litgrid“ galutinai sutarė investuoti į „Harmony Link“
Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorei PSE patvirtinus sprendimą dėl investicijų į elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ statybą, įsigaliojo ir toks pat Lietuvos operatorės „Litgrid“ sprendimas. ...
-
Paluckas: 2025 m. valstybės biudžete gynybos finansavimas siekia 3,91 proc. nuo BVP6
Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad patvirtiname kitų metų valstybės biudžete 800 mln. eurų padidinus skolinimosi limitą šalies gynybos poreikiams, krašto apsaugos finansavimo dalis sieks 3,91 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). ...
-
ESO nesutinka su VERT išvadomis2
Neplaninį „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) patikrinimą atlikusi Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nustatė, kad tinklų operatorius netinkamai informavo dalį gamintojų (vystytojų), kodėl jiems nesuteikti pajėgumai pri...
-
Prezidentas pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą7
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą, pranešė Prezidentūra. ...
-
RRT: „Telia“ ne visada leidžia konkurentams naudotis ryšio tinklu
Didžiąją dalį interneto ryšio rinkos užimanti telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ ne visada sąžiningai leisdavo kitiems operatoriams pasinaudoti jos elektroninių ryšių tinklu, pareiškė Ryšių reguliavim...
-
Ministerija didina finansavimą Lietuvos šaulių sąjungai7
Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) pirmadienį pasirašė biudžeto lėšų naudojimo sutartį, kuri numato beveik 7 mln. eurų didesnį finansavimą – 20,7 mln. eurų. ...
-
Kas penktas lietuvis prieš šventes skolinasi pinigų: kokios sumos vyrauja?
Atlikta apklausa parodė, kad dauguma lietuvių prieš šventes skolinasi pinigų, o paskui turi grąžinti daugiau, su palūkanomis. Apie tai LNK žurnalistai kalbėjosi su „Credit24“ rinkodaros vadove Neringa Žemaite. ...