- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
40-ies dingusių milijonų aferos ėmėsi Seimas. Teisėsauga, Finansų ministerija, Lietuvos bankas toliau neįžvelgia savo atsakomybės skandalingoje Šarūno Stepukonio istorijoje. Anot tarnybų, nieko keisti nereikia, pinigų plovimo apsauga Lietuvoje – stipri. Bet Seimo nariai klausia, ar galime būti ramūs, kad panašių aferų, kaip Š. Stepukonio, nėra daugiau? Todėl, kad tarnybose trūksta pareigūnų, turinčių žinių, kaip tirti sudėtingas finansines schemas.
Kai teisėsauga prieš mėnesį pirmą kartą išėjo paaiškinti, kodėl tik dabar pastebėta, kad Š. Stepukonis galėjo pasisavinti net 40 mln. eurų, pradėta nuo teorijos. Dešimt minučių vardinta, kiek daug finansų sistemos apsaugų. Bet kodėl visos šios apsaugos nesuveikė, o tik dabar pastebėta, kad Š. Stepukonis iš fondo „BaltCap“ galėjo pavogti 40 milijonų. Tą pradėjo aiškintis Seimo Antikorupcijos komisija.
„Problemą visi pripažįsta, bet tą problemą bando mėtyt kaip karštą bulvę“, – teigė Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Algirdas Stončaitis.
Net paaiškėjus, kad užpernai buvo tiriama, iš kur Š. Stepukonio sąskaitose yra milijonai, o pareigūnai patikėjo dokumentais, kuriuos pateikė pats Š. Stepukonis, nei viena institucija savo klaidų neįžvelgia.
„Susidaro pirminis įspūdis, kad pilnai už procesą nėra atsakinga kažkokia viena įstaiga. Visi po truputį atsakingi, po truputį yra procese“, – sakė A. Stončaitis.
Konservatoriai siūlė nieko nesiaiškinti. Esą klausimai, ar tarnybos nemato spragų – šou.
„Man atrodo, kad tai jau kažkoks priešrinkiminio šou darymas, bandant spekuliuoti institucijų reputacijomis“, – teigė Seimo narys Mindaugas Lingė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) vadas pranešė, kad prieš pat posėdį pradėtas vidinis tyrimas tarnyboje.
„Šiandien pasirašiau pavedimą atlikt tarnybinį patikrinimą. Kitos institucijos nuo savęs gal pasakys. Bet tai nereiškia, kad mes įžvelgiam, kad galimai buvo tam tikras kažkieno nusižengimas“, – kalbėjo FNTT direktorius Rolandas Kiškis.
FNTT sako, kad priežiūra veikia, nors tarnyba neviešai seniai pripažįsta, kad trūksta pareigūnų. Užpernai, kai bandyta tirti Š. Stepukonio sąskaitą, gauta 100 tūkst. kitų pranešimų apie įtartinas operacijas. FNTT vadas pasiūlė Seimo nariams nesikišti į vieną skandalingiausių aferų Lietuvos istorijoje.
„Noriu kreiptis į įstatymų leidėją. Negalima keisti įstatymo dėl vieno nusikaltimo“, – tikino R. Kiškis.
Finansų ministerijos taip pat buvo klausta, ar ministerija bando aiškintis, kas Š. Stepukonio atveju galėjo nesuveikti, ar galime būti ramūs, kad panašių aferų nėra daugiau.
„Pagrindinis klausimas, ar tų „BaltCap“ atvejų Lietuvoje nėra ir daugiau“, – šnekėjo A. Stončaitis.
Finansų ministerijoje vidinis tyrimas neatliekamas. Taip pat siūlo griežtinti lošimų verslą. Bendrovės turėtų stebėti probleminius lošėjus.
„Artimiausiu metu mes pateiksim azartinių lošimų įstatymo pakeitimus“, – tvirtino Finansų ministerijos patarėja Vilija Petronienė.
Apie lošimų griežtinimus kalba ir konservatoriai.
„Jeigu mes tą ritinį pradedam vyniot, tai pradėkim nuo lošimų priežiūros tarnybos“, – sakė Seimo narys Andrius Kupčinskas.
Jeigu mes tą ritinį pradedam vyniot, tai pradėkim nuo lošimų priežiūros tarnybos.
Komisijos pirmininkas sakė, kad problema – ne čia. Kad svetimus pinigus praloštum, pirmiausia, juos turi pavogti.
„Prie tokio tikrai griežto deklaruojamo finansinio kontrolės mechanizmo buvo pavogta daugiau nei 40 mln. eurų“, – teigė A. Stončaitis.
Lietuvos bankas sulaukė priekaištų, kad pernelyg priekabiai kontroliuoja finansų įstaigas. Bet tikrinama tik kokia kontrolė nustatyta dokumentuose, o ne kokios operacijos vykdomos realiai.
„Ateiname į finansų įstaigas, žiūrime, ar yra mechanizmai, ar jie veikia. Be abejo, mes nerenkame informacijos apie konkrečias transakcijas, kurios eina per finansų bendroves“, – pasakojo Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta.
Lietuvos bankas neneigia, užpernai taip pat žinojęs apie milijonus Š. Stepukonio sąskaitose, bet nieko nedarė, nes pagal tvarkas – neprivalėjo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
L. Kasčiūnas: su „Northrop Grumman“ kalbamės dėl šaudmenų gamybos Lietuvoje6
Lietuva derasi su JAV gynybos pramonės milžine „Northrop Grumman“ dėl 30 mm kalibro šaudmenų gamybos linijos Lietuvoje, patvirtino Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
Dėmesio: laikinai uždaromas eismas Sargėnų viaduku
Liepos 8–21 dienomis laikinai uždaromas Kaune esantis Sargėnų viadukas. Eismas būtinų remonto darbų metu bus nukreipiamas apylanka per Sargėnų sankryžą, siekiant patogesnio judėjimo, bus panaikintas eismo juostų susiaurinimas, praneša ...
-
„Via Lietuva“ šiemet žada nutiesti bei suremontuoti 70 km dviračių takų1
Valstybės valdoma bendrovė „Via Lietuva“ (buvusi Lietuvos automobilių kelių direkcija) iki šių metų pabaigos žada įrengti daugiau nei 40 kilometrų naujų pėsčiųjų ir dviračių takų visoje Lietuvoje bei suremontuoti apie 30 km ...
-
Beveik 26 tūkst. žmonių pradeda kaupti antroje pakopoje, 34 tūkst. atsisakė1
Kaupti antros pakopos pensijų fonduose šiais metais nusprendė beveik 25,9 tūkst. žmonių, tuo metu dar beveik 33,9 tūkst. atsisakė tai daryti, rodo automatinio įtraukimo į pensijų kaupimą rezultatai, pranešė „Sodra“. ...
-
Kauno apskrities gyventojai paramos gavėjams skyrė 6,5 mln. eurų
2024 m. liepos 5 d., Kaunas. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Kauno AVMI) informuoja, kad paramos gavėjus jau pasiekia pirmosios gyventojų paskirtos pajamų mokesčio (GPM) sumos. Šiemet prašymus skirti dalį sumokamo gyvento...
-
K. Starkevičius: EK neužkirto kelio naminės degtinės įteisinimui kaimo turizmo sodybose
Europos Komisija (EK) neprieštarauja siūlymui įteisinti tradicinio alkoholinio gėrimo – naminukės – gamybą kaimo turizmo sodybose. ...
-
Naujovės nuo liepos: motinystės išmoka įmotėms, ligos išmoka nuolatiniams globotojams
Įmotės, įvaikinusios vaiką, nuo šių metų liepos 1 d. gali pasinaudoti iki 30 kalendorinių dienų trukmės motinystės atostogomis ir jų metu gauti motinystės išmoką. Iki šiol įmotėms buvo nustatytos tik atostogos įvaikintam va...
-
„Litgrid“: daugiausia elektros birželį Lietuvoje pagamino saulės elektrinės1
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ praneša, kad aukšta temperatūra ir poreikis vėsintis birželio mėnesį didino elektros suvartojimą. Dėl silpno vėjo, besitęsiančio „EstLink 2“ remonto ir &b...
-
AKM toliau naikina kiaulių ūkius: šįsyk – Klaipėdos rajone1
Daugėja afrikiniu kiaulių maru (AKM) užsikrėtusių kiaulių ūkių. Trečiadienį patvirtintas jau trečias viruso židinys Lietuvoje, šįsyk – penkias kiaules laikiusiame ūkyje Klaipėdos rajone, Priekulės seniūnijoje. Valstybinės m...
-
Žiniasklaida: Kretinga atsisakė gamyklos, kuri plastiko atliekas perdirbtų į pirolizės alyvą10
Kretingos savivaldybė atsisakė gamyklos, kurioje rūšiuotos ir nerūšiuotos plastiko atliekos būtų perdirbamos į pirolizės alyvą, penktadienį rašo „Verslo žinios“. ...