- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kitais metais bankams už paslaugas mokėsime mažiau. Tačiau ekonomistai teigia, kad tai – tik laikinai. Šis sprendimas piktina bankus, o atliktas tyrimas parodė, kad žmonėms tai ne toks svarbus pokytis. Apie tai pasakota LNK reportaže.
Gyventojui – dvigubai didesnis įkainis, bankui – dvigubai didesnis pelnas. „Per praėjusius metus, lyginant 2022 su 2023 m., pelnai bankų sektoriuje išaugo du kartus. Nėra jokio kito sektoriaus ekonomikoje, kuris galėtų pasigirti tokiais rezultatais. Tai reiškia vieną paprastą dalyką – kad verslas ir gyventojai šitoms struktūroms stipriai permokėjo“, – tikino Vilniau universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus.
Nepermokėti už bankų paslaugas gyventojams bus leista nuo kitų metų – Seimas įteisino naują būtiniausių banko paslaugų krepšelį, kuriuo dabar naudojasi per 60 tūkst. gyventojų.
Pataisas pasiūlė Finansų ministerija. „Bazinis krepšelis padengtų 90 proc. esminių paslaugų, kuriomis žmonės naudojasi. Kaina tokio krepšelio galėtų būti šiek tiek mažesnė, negu yra dabar“, – sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Jau sausį pagrindinės banko paslaugos per mėnesį atpigs nuo 1,47 iki 1 Eur/mėn., o socialiai remtiniems žmonės nuo 0,73 iki 0,5 Eur/mėn.
Bankai pikti, kad uždarbis mažės. „Na, įsivaizduokime, iš vieno kliento per metus gali uždirbti 12 eurų, o investicijų, kad šį krepšelį pasiūlytų, reikia 10 mln. eurų. Kokiam naujam rinkos dalyviui galėtų būti įdomu ateiti į tokią rinką?“ – klausė Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė.
Ekonomistas sako, kad pingantis bankų krepšelis – tik laikina dovana. Kitąmet jis kainuos 1 eurą, o vėliau brangs, mat krepšelio kaina nuo šiol bus susieta su minimalia mėnesio alga (MMA) ir peržiūrima kas treji metai.
„Labai blogai, kad sugalvojo šitą indeksavimo taisyklę – surišti įkainį, komisinį atlyginimą su MMA. MMA auga maždaug 10 proc. per metus, tai per trejus metus, kas kiek bus indeksuojama, augs apytiksliai 30 proc.“, – A. Bartkus.
Per metus žmonės sutaupys 6 eurus. Tačiau Lietuvos banko (LB) tyrimas rodo, kad ne kaina lemia, kurį banką rinktis, svarbiau, kad bankas būtų patogiai pasiekiamas, gerai žinomas, rekomenduojamas draugų, o mažesni įkainiai rūpi vos dešimtadaliui.
Seimo nariai kaltina LB ir Ministeriją – bankų įkainiai galėjo reikšmingai mažėti pakvietus naujų bankų. „Inteco“ reputacija dabar LB rankomis bandome, nesakysiu, uždusinti, bet taip šiek tiek prismaugti arba „išrūkyti“ kai kuriuos, uždėdami tam tikrus reguliavimus, apie tai mes kalbėjome ir anksčiau. Šią politiką reikia labai rimtai peržiūrėti, kad mes iš tikrųjų galėtume sakyti, jog darome viską, – Lietuva yra stabili šalis, kurioje gali rastis papildomų vietų naujiems kredito tiekėjams“, – teigė „laisvietis“ Vytautas Mitalas.
„Turime pozityvių signalų iš kelių Lenkijos bankų, kad jie tikrai galvoja bent jau apie atėjimą į verslo segmentą, tai taip pat padėtų sustiprinti konkurenciją, tačiau tokie sprendimai, natūralu, užtrunka“, – sakė finansų ministrė.
Pagal naują tvarką krepšelio naudotojai per mėnesį galės atlikti apie penkiolika pervedimų, nemokamai išgryninti apie 500 eurų ir naudotis mokėjimo kortele.
„Kur mes patiriame didžiausias sąnaudas, tai įvairūs pervedimo mokesčiai, palūkanos, kurias mes mokame už būsto paskolą bankams ir kitus dalykus. Ten yra tie šimtai, tūkstančiai ir šimtai milijonų, kuriuos bankai susirenka iš visų mūsų“, – sakė socialdemokratas Gintautas Paluckas.
Kur mes patiriame didžiausias sąnaudas, tai įvairūs pervedimo mokesčiai, palūkanos, kurias mes mokame už būsto paskolą bankams ir kitus dalykus.
Tiesa, Seimas apsisprendė ir dėl paskolų iš bankų – įpareigojo bankus skolinti ne tik kintamomis, bet ir fiksuotomis palūkanomis.
„Padaugės biurokratijos, nes reikės dokumentuotai pasiūlyti visą paketą dokumentų abiems palūkanoms ir tai, kitaip sakant, bus padidėjusi biurokratija. Ir vėlgi rezultatas bus apribota galimybė į šį segmentą įeiti naujiems rinkos dalyviams“, – tikino LBA prezidentė. Pernai vos 3 proc. naujų paskolų buvo išduota su fiksuota palūkanų norma.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė mažina biurokratines kliūtis nustatant infrastruktūros apsaugos zonas
Siekdama mažinti biurokratiją Vyriausybė supaprastino infrastruktūros apsaugos zonų nustatymo tvarką. ...
-
ILTE pramonės įmonių modernizavimui skyrė dar 80 mln. eurų
Nacionalinė plėtros įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) pramonės modernizavimui skyrė papildomą 80 mln. eurų finansavimą. ...
-
N. Mačiulis: paliekame infliacijos dugną2
Po kurį laiką vyravusios defliacijos rudenį vartotojų kainoms vėl kylant, ekonomistai teigia, kad infliacijos žemumos – jau praeityje. ...
-
Ministerija: JAV teiks Lietuvai informaciją apie mažuosius branduolinius reaktorius1
JAV padės Lietuvai vertinti galimybes ateityje statyti ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius. ...
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...
-
Lapkritį – išankstinė 0,5 proc. mėnesio ir 1,1 proc. metinė infliacija
Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu – siekia 1,1 proc., o mėnesio – lapkritį, palyginti su spaliu, – 0,5 proc., trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Vyriausybė – už atlyginimų kėlimą mokslininkams
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų rugsėjo vidutiniškai 8 proc. augtų atlyginimai valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslininkams. ...
-
Viceministras: 2026 metais pensijos turėtų viršyti skurdo ribą2
Atotrūkis tarp santykinės skurdo ribos, vertinamos pagal žmogaus pajamas, ir vidutinės pensijos toliau mažėja, o 2026 metais pensijos turėtų būti didesnės nei skurdo riba, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. ...
-
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje. Vyriausybė trečiadienį patvirtino tokios vertės paramos Ukrainos energetikos sektoriui programą. ...
-
Vyriausybė: 74 mln. eurų RRF lėšų – baterijoms, dviračių ir pėsčiųjų takams
Beveik 74 mln. eurų iš Lietuvai skirtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų bus papildomai skirta energijos kaupimo įrenginiams (38,55 mln. eurų) bei dviračių ir pėsčiųjų takams įrengti (...