- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Buvęs seimo narys Andrius Šedžius pateko į nemalonią situaciją. Jis norėjo nusipirkti dėvėtą automobilio variklį iš Airijos piliečio už kelis tūkstančius, bet finansų įstaigai sandoris pasirodė įtartinas, todėl mokėjimą įšaldė, praneša LNK.
„Mane labai nustebino banko reikalavimai – prašė airio asmens kodo, tikslaus gyvenamosios vietos adreso ir sąskaitos faktūros tarp dviejų fizinių asmenų, kas atrodo sunkiai protu suvokiama. Pateikus visus šiuos dokumentus teko laukti 13 dienų, tačiau pavedimas per tą laiką neįvyko. Ir airis, nesulaukęs pinigų, pardavė prekę kitam. Problema ta, kad Lietuvos bankas yra įvedęs daugybę apribojimų, kurie dažniausiai taikomi paprastiems žmonėms. Labiausiai nukenčia eilinis vartotojas. Tačiau, kai pervedama 40 mln. už stadioną ar kai sukčiai išvilioja pinigus, niekam nekyla klausimų. Tokie įvykiai vyksta beveik kasdien – pervedami ir 10 tūkst., ir 5 tūkst. eurų. Tai yra didelės sumos ir aš nesuprantu, kaip tokie pinigai taip greitai patenka į sukčių sąskaitas. Bankas man paaiškino, kad jie turi teisę tikrinti pavedimus iki 30 dienų. Įsivaizduokite, jei žmogus, tarkime, moteris, rado vienetinę rankinę ir labai nori ją nusipirkti, tačiau dėl tikrinimo procesų privalo laukti 30 dienų. Per tą laiką rankinė gali būti parduota kitam. Manau, turėtų būti nustatyta adekvati suma, nuo kurios prasideda rimtesnis tikrinimas, kaip priimta pagal Lietuvos Respublikos įstatymus – pavyzdžiui, kai sumos viršija 10 tūkst. eurų. Šią sumą tikrai reikia kruopščiai tikrinti ir dėl to nereikėtų pykti. Bet kokiu atveju, ar tai būtų „Paysera“ ar bet kuris kitas bankas, jie gauna nurodymus iš Lietuvos centrinio banko. Manau, visas šis absurdas kyla iš Lietuvos centrinio banko, kuris, norėdamas apsisaugoti nuo nemalonių įvykių, tokių kaip stadiono pinigai, įveda tokius apribojimus. Tačiau nuo šių apribojimų kenčia paprasti žmonės, paprasti vartotojai“, – komentavo A. Šedžius.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Apie tai, ar toks itin kruopštus ir smulkmeniškas piniginių pervedimų tikrinimas nepažeidžia vartotojų teisių, LNK žurnalistas kalbėjosi su „Vartotojų aljanso“ viceprezidentu Ryčiu Jokubausku.
– Kaip jūs vertinate šią situaciją?
– Na, tai, kad apskritai mokėjimas buvo sustabdytas, nėra blogai – normalu, kad vyksta patikrinimas. Tačiau pati problema yra, kad po patikrinimo nepriimami greiti sprendimai, lėšos užlaikomos, dėl ko sandoriai nutrūksta. Tai yra iš tikrųjų nenormalu ir manau, kad tiek institucijos, tiek komerciniai bankai turėtų susitvarkyti procesus taip, kad sustabdžius mokėjimą sprendimas dėl jo galėtų būti priimtas kiek įmanoma greičiau.
Toks perdėtas kabinėjimasis prie pavedimo laukelyje įrašyto teksto yra absurdiškas ir nereikalingas – jis sukelia daug problemų, tačiau nesuteikia jokio realaus rezultato.
– Bet ar normalu, kad tokios, palyginti, mažos sumos yra užlaikomos? Vyras vedė žmonai gautą išmoką už vaiką, pervedimo laukelyje įrašė žodį „kukulis“, latviškai tai reiškia kyšį. Bankas iškart įjungė signalą ir sustabdė pervedimą. Smulkios sumos yra sustabdomos ir tikrinamos ilgai, o kai kalbama apie milijoninius pervedimus, jie įvyksta labai greitai. Ar tai nėra prevencijos imitavimas?
– Tai gal labiau ne imitavimas, o bandymas pateisinti blogai atliekamą darbą. Nes praleidus milijoninį pavedimą, norima parodyti, kad darbas visgi atliekamas atsakingai, todėl imamasi drastiškų ir dažnai nereikalingų veiksmų. Patys suprantame, kad tie, kas mokės kyšį, pavedime nenurodys žodžio „kyšis“, tie, kas pirks ginklus, tikrai nenurodys žodžio „ginklai“. Todėl toks perdėtas kabinėjimasis prie pavedimo laukelyje įrašyto teksto yra absurdiškas ir nereikalingas – jis sukelia daug problemų, tačiau nesuteikia jokio realaus rezultato.
– Galbūt reikėtų į visa tai įtraukti teisingumo ir protingumo principus?
– Be abejo. Norint įvertinti, ar, pavyzdžiui, 2 tūkst. eurų pavedimas yra pavojingas ir susijęs su pinigų plovimu, stabdant kiekvieną tokį pavedimą, neišvengiamai susidarys didelis darbo krūvis, kurio bankai nesugebės tvarkingai apdoroti ir tai užtruks. Akivaizdu, kad algoritmai yra neatidirbti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuva – viena ES lyderių pagal paslaugų plėtrą tiek per mėnesį, tiek ir per metus
Lietuva pernai spalį buvo viena Europos Sąjungos lyderių pagal paslaugų plėtrą tiek per mėnesį, tiek ir per metus, rodo Eurostato penktadienį paskelbti duomenys. ...
-
LEA apžvalga: kaip po akcizų padidinimo pasikeitė degalų kainos
Nuo sausio 1 d. padidinus akcizus, benzinas šalyje pabrango 5,2 proc., o dyzelino kaina padidėjo 10,3 proc. Kaip praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse degalų vidutinės kainos vidutiniš...
-
Savickas dėl sankcijų Rusijai įgyvendinimo: buvusios Vyriausybės sprendimas nėra efektyvus1
Lietuva gali efektyviai kontroliuoti sankcijų Rusijai įgyvendinimą ir užtikrinti, kad dvejopos paskirties prekės nepasiektų agresorės rinkos, sako ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas, jam siūlant sušvelninti buvusios Vyriausybės ...
-
Didžiausia Baltijos šalyse infliacija – Estijoje, mažiausia – Lietuvoje1
Vartojimo prekės ir paslaugos per praėjusius metus Baltijos valstybėse labiausiai pabrango Estijoje, joje užfiksuota ir didžiausia vidutinė metų infliacija. Mažiausi abu rodikliai – Lietuvoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. ...
-
Premjeras: nuoširdžiai tikiu, kad verslas nesiekia piktnaudžiauti, bet kontrolė bus
Ukrainos ir Jungtinės Karalystės tyrėjams skelbiant, kad Lietuva ir kitos Vakarų šalys pernai ir užpernai į Rusiją eksportavo technologijas, galimai naudojamas jos artilerijoje kare prieš Ukrainą, Lietuvos premjeras Gintautas Paluckas tik...
-
Planas keisti mokesčius – jau sausio gale
Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad Finansų ministerijos ruošiami mokesčių pakeitimai koalicijos partneriams turėtų būti pristatyti sausio pabaigoje. Anot jo, po to jie bus diskutuojami su socialiniais partneriais, o visuomenei bus pavie&scaron...
-
Palygino būsto kainas: kurioje iš ES šalių jos augo labiausiai?
2024 m. trečiąjį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2023 m. būsto kainos, matuojant pagal būsto kainų indeksą, euro zonoje krito 2,6 proc., o visoje Europos Sąjungoje (ES) išaugo 3,8 proc., praneša Eurostatas. Lietuvoje, palygi...
-
Segalovičienė: 8 mln. eurų jau esame praradę galutinai5
Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė sako, kad Lietuva rizikuoja iki 2026 m. negauti visų jai numatytų lėšų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonėje (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF). Vis tik ji tvirtina, ...
-
Tik pradėjusio dirbti ministro sprendimas – jau ant Seimo komisijos stalo5
Žiniasklaidoje pasklidus informacijai, kad aplinkos ministras Povilas Poderskis pradėjęs darbą atšaukė naujai suformuotą buvusios savo darbovietės valdybą, šį klausimą nusprendė nagrinėti Seimo Antikorupcijos komisija, praneša ...
-
Vyriausybei pateiktos projekto pataisos: verslui teks didesnė atsakomybė?
Ekonomikos ir inovacijų ministerija parengė ir teikia Vyriausybei nutarimo projektą, koreguojantį ankstesnės Vyriausybės įvestą dvejopos paskirties prekių eksporto lėktuvais į trečiąsias šalis ribojimą. ...