- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvai būtina didinti visų baterijų – nuo skirtų žiebtuvėliams ar laikrodžiams iki automobilių akumuliatorių – surinkimą, teigia Aplinkos ministerijos atstovė.
Kai kuriems Seimo nariams siūlant taikyti užstato sistemą, ministerijos Atliekų politikos grupės vadovė Agnė Bagočiutė teigia, jog tokia galimybė šiuo metu nėra svarstoma.
„Galvojant apie užstato sistemos praplėtimą naujais gaminiais, visada reikia įvertinti pačios sistemos kaštus, nes paprastai jie yra brangūs“, – Seimo Aplinkos apsaugos komitete praėjusią savaitę teigė A. Bagočiutė.
Pasak jos, 2030 metais šalyje turės būti surenkama 70 proc. baterijų, tuo metu dabar šis rodiklis siekia 46 procentus.
„Matome, kad tikrai daug gyventojų net ir kalbant apie galvaninius elementus, vangiai juos pristato, o kaupia namuose (...) Dabar ES reikalavimus įgyvendiname, bet dėl ambicingesnių tikslų turėtume iššūkių“, – kalbėjo Aplinkos ministerijos atstovė.
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, į Lietuvą baterijas pristato 1990 tiekėjų, tuo metu į Atliekų tvarkytojų registrą įtraukti šeši jų perdirbėjai. Jų gamintojų Lietuvoje nėra – anksčiau jas gamino bendrovė „Sirijus“.
Matome, kad tikrai daug gyventojų net ir kalbant apie galvaninius elementus, vangiai juos pristato, o kaupia namuose.
„Realiai perdirba tik įmonė „Bateris“, o Lietuvoje perdirbami tik plastikai ir elektrolitai (jie sudaro apie 7 proc. baterijos svorio – BNS). Kitos atliekos perdirbimui yra eksportuojamos“, – Seime aiškino A. Bagočiutė.
Dabar Europos Sąjungos valstybėse minimali užduotis yra sutvarkyti ne mažiau kaip 45 proc. į rinką patenkančių baterijų.
Prekybos tinklai: surenkamos tonos baterijų
Didieji prekybos tinklai jau maždaug dešimtmetį surenka smulkias elektronikos atliekas, tačiau dalis gyventojų jas vis dar meta į komunalinių atliekų konteinerius.
„Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė BNS teigė, kad pernai prekybos tinkle buvo surinkta 7,9 tonos, o užpernai – 8,4 tonos elementų.
„Matome tendenciją, kad „Iki“ importuotas ir pateiktas baterijas mūsų klientai yra linkę mums ir grąžinti (...) Galima išskirti surinkimus per pirmąjį metų ketvirtį, nes jie dažnai būna didesni. Galbūt žmonės valosi namus, kiemus, patalpas“, – sakė V. Budrienė.
„Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė teigia, kad pernai prekybos tinkle surinkta per 20 tonų panaudotų elementų – 11 proc. daugiau nei 2019-aisiais.
Pasak E. Dapkienės, daugiausia žmonės atneša panaudotus galvaninius elementus, o mažiausiai yra surenkama ličio baterijų.
„Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė tvirtino, kad per pastaruosius metus vidutiniškai surenkama daugiau nei 8 tonos įvairiausių baterijų ir akumuliatorių bei daugiau nei 2 tonos elektroninės įrangos.
Tuo metu „Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis pabrėžė, kad elementų surenkama mažiau, nes vis dažniau naudojami daugkartiniai pakraunami elementai.
„Atsirado akumuliatorinių elementų, kuriuos galima pakrauti. Šitų elementų atsiradimas arba išpopuliarėjimas sumažino kitų baterijų populiarumą“, – tvirtino D. Ryliškis.
„Norfa“ neskaičiuoja, kiek surenka panaudotų ar pasenusių baterijų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Jau aiškios šiųmečių Kalėdų eglučių kainos: atsakė, kokias labiausiai mėgsta tautiečiai
Įsibėgėja prekyba ne tik Kalėdų papuošimais bei dovanomis, bet jau ir gyvomis eglutėmis. Didieji prekybos tinklai jau ruošiasi prekybai gyvomis eglutėmis. Ar žaliaskarės per metus pabrango? ...
-
Registrų centras: spalį Lietuvoje sudaryta 12 tūkst. NT sandorių
Pastarąjį mėnesį Lietuvoje augo butų, namų ir žemės sklypų pardavimų sandorių sudarymo aktyvumas. Kaip praneša Registrų centras, iš viso spalio mėnesį įregistruota beveik 12 tūkst. nekilnojamo turto (NT) savininkų pasikeitimų &n...
-
Rugsėjį Lietuvos eksportas padidėjo 1,3 proc., importas sumažėjo 3,5 proc.
2024 m. rugsėjį prekių eksportuota už 3,25 mlrd. eurų, importuota už 3,43 mlrd. eurų, praneša Valstybės duomenų agentūra. Lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 2,16 mlrd. eurų, o tarptautinės prekybos prekėmis deficitas sudar...
-
VDU Žemės ūkio akademijoje vyks pluoštinių kanapių verslo konferencija1
Vytauto didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijoje, Kauno rajone, penktadienį prasideda pluoštinių kanapių verslo konferencija ir paroda „Cannabis Hub.LT-2024“. ...
-
„Telia“ kompetencijų centras Lietuvoje atleidžia 153 darbuotojus
Telekomunikacijų bendrovės „Telia Company“ kompetencijų centras Baltijos ir Skandinavijos regionui „Telia Global Services Lithuania“ atleidžia 153 žmones, apie tai pranešė ir Užimtumo tarnybai. ...
-
Baltijos dažnio rezervų rinka atidaroma vasario 4 dieną2
Baltijos šalių sistemų operatoriai nusprendė, kad dažnio rezervų rinka bus atidaryta ir pirmasis aukcionas įvyks 2025 m. vasario 4 d. ...
-
„Via Lietuva“ kitąmet žada skirti didesnį dėmesį tiltų rekonstravimui
„Via Lietuva“ infrastruktūros grupės vadovo Martyno Gedaminsko teigimu, didelė dalis šalies kelių infrastruktūros jau yra blogos būklės, kuri kiekvienais metais vis prastėja. Anot jo, kitąmet „Via Lietuva“ didesnį dėme...
-
S. Krėpšta: apeinant sankcijas, Rusijos ir Baltarusijos mokėjimai vykdomi per Kiniją, Turkiją, JAE2
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta teigia, kad bandydami apeiti sankcijas, Rusijos ir Baltarusijos režimai nuo 2023 m. vidurio vis daugiau mokėjimų vykdo per Kiniją, Turkiją ar Jungtinius Arabų Emyratus. LB atstovas pabrėžė, ka...
-
Žeria kritiką: neapsimokės dirbti13
Seime svarstytas kitų metų valstybės biudžetas jau sulaukė ne tik politikų, bet ir ekonomistų kritikos. Tikima, kad toks biudžetas skatins gyventojus nedirbti, gyventi iš socialinių išmokų, neužtikrins išsikeltų visuomenės ir ...
-
Seimas pritarė siūlymui Šiaulių LEZ plėsti iki 218 hektarų
Seimas pritarė šešių parlamentarų siūlymui Šiaulių laisvąją ekonominę zoną (LEZ) nuo kitų metų gegužės išplėsti iki 218 hektarų – tiek, kiek buvo numatyta pirminiame variante, kai ši zona buvo steigiama p...