- Leonardas Marcinkevičius, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė įsitikinusi, kad, Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, su sunkumais šioje rinkoje susidūrusioms lietuviškoms įmonėms kurti naujų finansinių valstybės pagalbos priemonių mechanizmų nebūtų teisinga.
„Verslo darymas Rusijoje, Baltarusijoje ir netgi Ukrainoje tai buvo verslo rizikos klausimas. Dabar, kai mes retkarčiais prabylame apie pagalbos verslui priemones, tai tikriausiai nėra sąžininga, kad Lietuvos mokesčių mokėtojai apmokėtų tą verslo riziką, kurią verslas prisiėmė, savo veiklą vykdydamas šitose rinkose“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ kalbėjo A. Armonaitė.
„Rizika buvo prisiimta. Dabar matome, kad Putinui pasimaišė protas, ir viskas, kaip kortų namelis, griūna“, – pridūrė ji.
Pasak ministrės, įmonės gali patirti nuostolius vykdant veiklą ir kitose rinkose, tačiau pagalbos mechanizmai vien dėl to nėra kuriami.
„Lygiai taip pat, kaip Lietuvos mokesčių mokėtojai neapmoka lietuviško verslo rizikos, vykdomo, pavyzdžiui, Ugandoje ar kitur“, – tikino A. Armonaitė.
ELTA primena, kad ministrė penktadienį paragino Lietuvos verslo įmones pasitraukti iš agresiją prieš Ukrainą vykdančių Rusijos bei Baltarusijos rinkų, nepirkti šiose valstybėse pagamintų produktų.
„Mes pasirengę padėti visiems Lietuvos verslams ieškoti naujų rinkų, klientų, partnerių visame pasaulyje, turime jau veikiančias pagalbos priemones. Padarykime viską, kad nefinansuotume karo ir agresijos“, – tuomet sakė A. Armonaitė.
Pasak ministrės, ir toliau tęsiant veiklą kaimyninėse valstybėse, Lietuvos verslo įmonės gali susidurti su reputacine rizika, o stiprėjant užsienio sankcijoms ateityje gali smarkiai nukentėti finansiškai.
Tos įmonės, kurios visgi nuspręs tęsti veiklą šiose valstybėse, turi įsivertinti visą galimą tokio apsisprendimo riziką ir tolesnes pasekmes, pabrėžiama Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pranešime.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilčinskas: „įdarbinti“ indėliai duotų grąžą
Prezidentūrai siūlant dalį šalies komerciniuose bankuose laikomų indėlių „įdarbinti“ per nacionalinį plėtros banką ILTE ir taip labiau skatinti šalies ekonomiką bei gynybai ateityje skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus pr...
-
Sinchronizacija įvyko: paskaičiavo, kiek kiekvienas turėsime mokėti už balansavimo kaštus
Baltijos šalims sinchronizavus elektros tinklus su Vakarų Europa bei pradėjus savarankiškai rūpintis sistemos balansavimu, jo kaštai siekia apie 0,2 cento už kilovatvalandę, sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pir...
-
Prezidentūra apie mokesčių pakeitimus: tai pavyzdys, kaip daryti nereikėtų
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad Vyriausybė turėtų įvardyti visus siūlomus mokesčių sistemos pakeitimus vienu metu, o ne kalbėti apie iniciatyvas po vieną. ...
-
Sabaliauskas: investuotojams – daug iššūkių
Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos (LGSPA) direktorius Vaidas Sabaliauskas sako, kad investicijomis Lietuvoje domisi ypač daug Ukrainos gynybos pramonės įmonių. ...
-
Rūdninkų miestelio statybos: kuo mažiau laiko, tuo labiau brangsta?
Statybų rinkos dalyviai sako, kad Krašto apsaugos ministerijos (KAM) sprendimas išskaidyti daugiau nei 1 mlrd. eurų vertės Rūdninkų karinio miestelio statybos antrąjį etapą bei pakviesti daugiau įmonių yra pagrįstas, bet, skirtingai ne...
-
Apie pakilusią elektros kainą: turime unikalią situaciją
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius sako, jog antradienį aukštesnės elektros kainos biržoje „Nord Pool“ Baltijos šalyse formuojasi dėl mažos atsinaujinančių energijos išteklių ...
-
Budrys po sėkmingos sinchronizacijos: Rusija nebegalės prieš mus naudoti energijos kaip ginklo
Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) valstybės sekretoriui Markui Rubio sveikinant Baltijos šalis sėkmingai įgyvendintos sinchronizacijos proga, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tikina – Rusija niekada nebegalės panaudoti energijos...
-
Skvernelis: mokesčių ir antrosios pakopos keitimo projektai koalicijai bus pateikti artimiausiu metu
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako koalicinėje taryboje išgirdęs patvirtinimą, jog siūlymai mokesčių bei antrosios pensijų pakopos sistemos pokyčiams valdantiesiems bus pristatyti artimiausiomis savaitėmis. ...
-
Pataria ūkininkams nebūti orakulais: štai, ką siūlo
Ūkininkai galės apsidrausti nuo lietaus, o draudimui gauti valstybės kompensaciją. Vis dėlto lietus turės būti ne bet koks, o ilgai besitęsiantis, skandinantis ūkius ir pridarantis žalos. Nors toks draudimas jau yra, juo naudojasi retas, nes tai &nda...
-
Testas išlaikytas: viskas vyko net sklandžiau nei tikėtasi
Sekmadienį Lietuvai ir kitoms Baltijos valstybėms prisijungus prie kontinentinės Europos elektros tinklų, procesą koordinavusios elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis sako, kad procesas vyko s...