- Remigijus Bielinskas, Roma Pakėnienė / BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigia, kad dėl karo Ukrainoje į Lietuvą artimiausiu metu planuoja atvykti tūkstančiai informacinių technologijų specialistų iš Rusijos ir Baltarusijos.
„Iš esmės galime kalbėti apie tūkstančius profesionalų – informacinių technologijų, telekomunikacijos specialistų, kurie atvyksta į Lietuvą ir jau yra pakeliui“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė ministrė.
Pasak A. Armonaitės, ministerija bendradarbiauja su jau anksčiau Lietuvoje įsikūrusiomis Rusijos ir Baltarusijos IT bendrovėmis dėl jų skyrių perkėlimo į Lietuvą, taip pat derasi dėl neįvardytų vakarietiškų kompanijų padalinių perkėlimo.
„Dirbame su dviem grupėmis – tai yra su tomis kompanijomis, kurios jau yra įsikūrusios Lietuvoje ir kurios turi ten (Rusijoje ir Baltarusijoje – BNS) savo padalinius ir nori perkelti savo darbuotojus bei jų šeimų narius, taip pat kalbame su tarptautinėmis kompanijomis, kurios nori iš šių sostinių ar didžiųjų miestų perkelti savo veiklą į Vilnių“, – sakė ministrė.
„Situacija yra ypatingai jautri, todėl dėl saugumo negaliu ir nenoriu minėti nei konkrečių tarptautinių kompanijų pavadinimų, nei būdų, kaip jie pateks į Lietuvą“, – pridūrė A. Armonaitė.
Ministrės teigimu, pagrindinės Rusijos ir Baltarusijos specialistų ir kompanijų problemos yra banko sąskaitų atidarymas, šeimos narių įdarbinimas bei mokykla vaikams, tačiau jos jau sprendžiamos.
„Sudėtingiau (rusams ir baltarusiams – BNS) yra atidaryti banko sąskaitas, tikiuosi., artimiausiu metu tai išspręsime, taip pat švietimas yra labai svarbi tema ir nors Vilnius gali pasigirti rusų kalba dėstančiomis mokyklomis, bet įmonės jau formuoja privatų klasterį, kur privačios mokyklos pasiūlys nebe išsilavinimą rusų kalba, o tarptautinį švietimą“, – sakė ministrė.
Ministrė pabrėžia, kad į Lietuvą atvykstantys specialistai iš Rusijos ir Baltarusijos čia gali jaustis saugūs, be to, gaudami leidimą įsikurti Lietuvoje jie buvo patikrinti atsakingų institucijų.
„Pati pagrindinė žinia, kad Lietuvoje turime augančią profesionalų bendruomenę, atvykstančią iš Baltarusijos, Rusijos, kurios nepritaria režimams, ir tie žmonės čia gali jaustis saugūs“, – sakė A. Armonaitė.
„Tie žmonės, kurie čia atvyksta, yra patikrinti Lietuvos atsakingų institucijų“, – pabrėžė ji.
Pasak ministrės, savarankiškai dirbantiems ukrainiečiams svarstoma leisti mokėti mokesčius savo šaliai, gauti lengvatines paskolas pradėti verslą Lietuvoje. Be to, supaprastinti reikalavimai norint įsidarbinti, dėl valstybinės kalbos mokėjimo.
Tie žmonės, kurie čia atvyksta, yra patikrinti Lietuvos atsakingų institucijų.
„Galėtume pakeisti teisės aktus, kad vadinamieji freelancer‘iai, kurie atvažiuoja čia – daugiausia moterys, – kad jie galėtų iš čia dirbti ir mokėti mokesčius savo šaliai. Tai dabar su Finansų ministerija radome tokį sprendimą, kad tie, kas turi kontraktą su Ukrainoje veikiančia įmone ir čia atkeliauja, jie bus atleisti nuo gyventojų pajamų mokesčio“, – sakė A. Armonaitė.
Anot ministrės, jei Seimas pritars, įmonės, kurios įdarbins aukštos kvalifikacijos darbuotojus iš Ukrainos, taip pat galėtų gauti iki 5 tūkst. eurų kompensaciją už darbuotojo paiešką ir 3 tūkst. eurų – persikraustymo išlaidoms.
„Tokią schemą buvome suplanavę nuo pat pradžių iš visų šalių atvykstantiems specialistams, bet įvykus karui specialų kanalą atidarėme ir Ukrainos piliečiams, kurie su mažiau biurokratinių procedūrų, su mažesniu atlyginimo reikalavimu galėtų pasinaudoti šita schema“, – teigė A. Armonaitė.
Po suklastotų prezidento rinkimų Baltarusijoje į Lietuvą persikėlė apie 50 šios šalies įmonių ir keli tūkstančiai darbuotojų bei jų šeimos narių. Pernai Seimas pakeitė įstatymus, kad būtų palengvinta įmonių relokacija iš trečiųjų šalių ir supaprastintas jų darbuotojų bei šeimos narių persikėlimas.
Prasidėjus karui Ukrainoje Lietuva laukia naujos įmonių persikėlimo į šalį bangos, nes tarptautinis verslas nori kuo greičiau palikti Rusiją ir Baltarusiją. Kai kurios Ukrainos įmonės taip pat domisi galimybe perkelti įmonių veiklą arba dalį darbuotojų dėl jų saugumo į Lietuvą laikinai, kol baigsis karas.
Susitikimo metu ministrė ir „Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis verslininkams išsamiai pristatė naujausias Lietuvos iniciatyvas bei aptarė jau persikėlusių įmonių veiklą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Siūlo išeitį ilgalaikiam nedarbui: trūksta bendruomenės poreikius atliepiančių veiklų1
Šią savaitę Trišalei tarybai buvo pristatytos Vakarų šalių patirtis įgyvendinant kovai su nedarbu skirtas darbo garantijos programas. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovės Ingos Liubertės, darbo garantijos...
-
Tarnyba: didelė dalis vyresnių žmonių susiduria su sunkumais naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis
Skaitmeninės paslaugos sunkiai prieinamos didelei daliai vyresnio amžiaus žmonių. Neretai šie asmenys, neužtikrinus alternatyvų paslaugoms internetu, lieka socialinio gyvenimo paraštėse, konstatavo skaitmeninės atskirties tyrimą atlikusi...
-
Situacija Lietuvoje – tragiška: brangsta mėgiamas tautiečių produktas32
Pieno produktai vis labiau brangsta ir viskas dėl Europoje nykstančių mažųjų ūkių. Mažėjant pieno pasiūlai, didėja jo paklausa, o kartu auga ir pieno produktų kainos. Pirkėjai baiminasi, kad jeigu pienas brangs ir toliau, teks jo atsisakyti. ...
-
Panaikinus „Foxpay“ licenciją VPT siūlo įsivertinti atsiskaitymo būdų alternatyvas
Lietuvos bankui (LB) penktadienį panaikinus finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pirkimų vykdytojams siūlo įsivertinti kitų atsiskaitymo būdų alternatyvų pasiūlymą klientams. ...
-
I. Trinkūnaitė Lietuvos banko sprendimą panaikinti „Foxpay“ licenciją vadina susidorojimu6
Lietuvos banko (LB) sprendimą už šiurkščius ir nuolatinius pažeidimus panaikinti finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją, jos vadovė Ieva Trinkūnaitė vadina susidorojimu bei siekiu pagrįsti kuo griežtesnę ba...
-
Alytuje atidaryta nauja „Kauno grūdų“ gamykla1
Žemės ūkio ir maisto gamybos grupės „Akola group“ valdoma bendrovė „Kauno grūdai“ Alytuje atvėrė dar vieną gamyklą. ...
-
S. Krėpšta: panaikinus „Foxpay“ licenciją, bendrovės klientai neturėtų pajusti nepatogumų
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta tvirtina, kad nutraukus mokėjimo bendrovės „Foxpay“ licenciją, klientai nepatogumų nepajus. ...
-
Baltijos šalių ministrai ragina suvienodinti tiesiogines žemės ūkio išmokas1
Lietuvoje vykusiame susitikime Baltijos šalių žemės ūkio ministrai paragino visas Europos Sąjungos valstybes nares suvienodinti tiesiogines išmokas žemės ūkiui. ...
-
Nuo gruodžio baisogališkiai traukiniais į Vilnių keliaus be persėdimų2
Nuo gruodžio vidurio, savaitgaliais, į šalies sostinę nuvykti norintys Baisogalos gyventojai tą galės padaryti keliaujant vienu traukiniu. ...
-
BFK vadovas: vienkartinių pensijų fondų išmokų nereikia apmokestinti
Naujasis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas mano, kad ir toliau nereikėtų apmokestinti vienkartinės išmokos iš antros pakopos pensijų fondų. Tačiau socialdemokratas Algirdas Sysas mano, jog valstybės įmokėta dalis ar ...