- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Skirtumai tarp moterų ir vyrų gaunamų algų auga. Šis atotrūkis tik didėja, mat vyrai uždirba 13 proc. daugiau nei moterys, dirbdamos tuos pačius darbus. Jau po dvejų metų, nuo 2026-ųjų, įsigalios Europos Sąjungos (ES) direktyva, kuri darbdavius įpareigos teikti ataskaitas apie vyrų ir moterų atlyginimų skirtumus. Šie atlygiai negalės skirtis daugiau nei 5 proc, praneša LNK.
Plačiau apie naują tvarką kalbėjo „Figure Baltic Advisory“ tyrimų bendrovės atlyginimų ekspertas Povilas Blusius.
– Kokioje situacijoje esame šiandien? Ar vyrai uždirba daugiau už tuos pačius darbus nei moterys?
– Statistika pastaraisiais metais išaugo 13 proc., lyginant su praeitu laikotarpiu. Ji apčiuopia ne tose pačiose dirbančiose pozicijose vyrų ir moterų darbo užmokesčius, bet šalies vidutinius vyrų ir vidutinius moterų darbo užmokesčius ir juos palygina, tada gauname 13 proc. Kai mes žiūrime į pozicijų palyginimą, kiek įmanoma labiau apimantį visus faktorius, atsižvelgiant į amžių, stažą, edukaciją, išsilavinimą, tada skirtumai mažėja iki kelių procentų. Vienose pozicijose, kur rinkoje dominuoja moterys, tai moterų pusėje atlyginimas būna didesnis, kitose pusėse, kur daugiau dominuoja vyrai, tipiškai jie daugiau uždirba.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kaip jūs paaiškintumėte, kad tas atotrūkis buvo 11 proc., dabar – 13 proc., kas čia nutiko?
– Sunku būtų įsivaizduoti, kad staiga rinkose įmonės priėmė sprendimus mokėti moterims mažiau ar specifiškai vyrams daugiau. 13 proc. yra makro rodiklis. Jis yra tokio paties makro lygio kaip ir bendrasis vidaus produktas (BVP). Reikia suprasti, kad įtaką jam daro įvairūs veiksniai.
Kalbant apie vyrų ir moterų darbo užmokesčius, tai – demografiniai pokyčiai šalyje. Tai gali būti net gimstamumo, vaiko priežiūros mokesčių ar dydžių pokyčiai. Čia tikrai galima spekuliuoti, bet tikėtina, kad tai yra kažkoks makro veiksnys.
– O kaip atrodome palyginus su kaimynėmis šalimis ir kaip atrodome lyginant su Vakarų Europa?
– Kalbant apie bendrinę vyro darbo užmokesčio statistiką, Lietuva ES kontekste atrodo gerai – esame per vidurį arba kartais aukščiau vidurio. Nepriklausomai nuo analizių, kurias nagrinėjame. Pavyzdžiui, mūsų kaimynai estai – paskutinėje, prasčiausioje vietoje, kur darbo užmokesčio skirtumas tarp vyrų ir moterų neva daugiau nei 20 proc. Išskyrus Šveicariją, neatspėtumėte, kokia šalis yra aukščiausioje pozicijose, tai – Rumunija. Turbūt potekstę suprantate, kai Rumunija – viršuje, o Estija – apačioje. Tai irgi gali pasufleruoti, ką tas rodiklis mums rodo ir kiek mes galime juo pasikliauti.
Kalbant apie skaidraus darbo užmokesčio temas ir diskriminacijos darbo vietose apraiškas, Lietuvai sekasi labai puikiai. Neseniai teko bendrauti su Valstybinės darbo inspekcijos atstovais, jie pažymėjo, kad per pastaruosius metus buvo atlikta nemažai patikrinimų, auditų didelėse įmonėse ir praktiškai nebuvo rasta jokių diskriminacijos apraiškų. Galime dėl to pasidžiaugti.
– Ką naujoji tvarka nuo 2026 m. keičia? Kas bus įmonėms, kurios šios tvarkos nenorės ar negalės laikytis?
– ES darbo užmokesčio direktyva – didelis dokumentas, daug ką aprėpiantis, dėl to jį sunku vertinti vienodai arba vienareikšmiškai. Galiu pasakyti, kad ten yra nuostatos, kurios įpareigoja darbdavius keisti savo samdos praktikas, turėti kitokį santykį su savo kandidatais, ateinančiais į darbo pozicijas. Taip pat nuostatos, susijusios su darbuotojo komunikacija apie atlygio sistemą ir apie atlygius įmonėje, kas irgi, manau, yra sveikintina mūsų šalyje ir apskritai Rytų bloke. Komunikacija tarp darbuotojo ir darbdavio apie atlygius visuomet buvo limituota.
Pavyzdžiui, mūsų kaimynai estai – paskutinėje, prasčiausioje vietoje, kur darbo užmokesčio skirtumas tarp vyrų ir moterų neva daugiau nei 20 proc.
Kitos nuostatos irgi geros, jos susijusios su tuo, kaip darbuotojams galėtų būti atlyginama, jeigu įrodoma, kad diskriminacija visgi buvo. Tad teisių tikrai daugiau darbuotojo pusėje. Darbdavio naudų yra, bet direktyva nėra pasistengusi iškomunikuoti tas naudas. Dėl to atsiranda viena silpna direktyvos vieta – nepakankamai daug įdėta pastangų į parodymą, kaip tai gali būti naudinga verslui. Tikrai yra aspektų, kurie gali būti naudingi verslui. Visos nuostatos, kurios susijusios su lyčių darbo užmokesčiu, – viena iš direktyvos fokuso taškų.
– Jūsų nuomone, kurį kelią pasirinks darbdaviai? Didins atlyginimus moterims, o gal atvirkščiai? Sumažins atlyginimus vyrams?
– Realybėje dabartinė rinkos situacija yra tokia, kad dėl darbo kodekso mažinti atlygius – sudėtinga. Kartais įmonės būna linkusios įdarbinti darbuotoją nei mažinti jam atlyginimą. Yra praktikoje ir tokių atvejų buvę. Tikėtina, kad jeigu atsirastų atvejų, kada reikėtų lyginti vyrų ir moterų darbo užmokestį konkrečioje pozicijoje, tai galimai būtų keliamas tos lyties, kurios atlyginimas mažesnis.
– Numatytos ir baudos?
– Numatytos. Viskas pakankamai komplikuota direktyvoje. Jeigu įmonė nesugebės atitikti tam tikrų nuostatų, tada gali būti numatomos administracinės baudos. Yra kalbama apie viešųjų pirkimų sankcijas, galbūt įmonė tam tikrais atvejais negalės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, kol yra neišspręstos kažkokios problemos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Laiko lieka vis mažiau: ką daryti neapsisprendusiems dėl II pensijų pakopos1
Liko 12 dienų apsispręsti dėl II pensijų pakopos tiems, kurie šiemet buvo įtraukti. Žmonės turi apsispręsti, ar likti kaupti, ar likti tik su „Sodra“. „Sodros“ duomenimis, pernai beveik pusė į privatų kaupimą įtraukt...
-
Ignalinos AE vadovas: giluminiame atliekyne būtų galima saugoti ir mažų reaktorių atliekas
Būsimame Ignalinos atominės elektrinės (IAE) giluminiame radioaktyviųjų atliekų atliekyne galėtų būti saugomos ir ateityje Lietuvoje galbūt statomų mažos galios branduolinių reaktorių atliekos. ...
-
„Kyjivo klubas“ susitiko su S. Šatūnu: ragino imtis gynybos sprendimų
„Kyiv Club of Partner Chambers“ („Kyjivo klubo“) jungiantis 20 šalių veikiančius prekybos ir pramonės rūmus antradienį susitiko su užsienio reikalų viceministru Simonu Šatūnu. ...
-
A. Armonaitė su farmacijos įmonės „Menarini“ vadovybe aptarė investavimo galimybes
Antradienį ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė su farmacijos įmonės „Menarini“ vadovybe aptarė galimas bendradarbiavimo galimybes ir įmonės plėtros planus. ...
-
Geležinkelių tiesimo centrui vadovaus R. Zabilevičius
„Lietuvos geležinkelių“ grupės (LTG) įmonės Geležinkelių tiesimo centro (GTC) vadovo pareigas pradeda eiti Rolandas Zabilevičius. ...
-
Seimas linkęs pritarti loterijų ir lošimų mokesčio tarifo didinimui
Antradienį Seimas po svarstymo pritarė Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pokyčiams, kuriais numatoma organizuojant įvairius lošimus, loterijų ir lošimų mokesčio bazei taikyti 22 procentų tarifą. ...
-
Seimas po svarstymo pritarė biudžetinių darbuotojų kintamosios atlygio dalies taikymo patikslinimui
Ketvirtadienį Seimas po svarstymo pritarė siūlymui patikslinti atlyginimų kintamosios dalies taikymą, taip ištaisant problemą, kai biudžetinių darbuotojų atlyginimams kintamoji dalis yra taikoma du kartus. ...
-
„Litgrid“ tariasi su Vokietijos „50Hertz“ dėl jūrinio kabelio tiesimo
Elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pradėjo pokalbius su Vokietijos operatore „50Hertz“ dėl didelės galios jūrinio kabelio tarp Lietuvos ir Vokietijos tiesimo. ...
-
Seimas spręs, kaip lengvinti antrojo vėjo parko jūroje konkurso sąlygas
Balandį neįvykus Lietuvos skelbtam antrajam vėjo parko Baltijos jūroje konkursui, Seime ieškoma būdų, kaip supaprastinti jo sąlygas. ...
-
Seimas linkęs pritarti investicinės sąskaitos įteisinimui
Seimas nusiteikęs pritarti investicinės sąskaitos įteisinimui. Šį modelį siūlantys parlamentarai iš kelių frakcijų tvirtina, kad investicinė sąskaita išjudins dalį žmonių santaupų ir atneš jiems naudos. ...