- Augustė Lyberytė (ELTA)
- Teksto dydis:
- Spausdinti
2024-aisiais vykusiems trejiems rinkimams ir referendumui organizuoti Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) išleido per 52,7 mln. eurų.
Kaip ELTAI teigė VRK patarėja Indrė Ramanavičienė, didžioji dalis lėšų – 41,8 mln. eurų – buvo skirta rinkimų komisijų narių darbo užmokesčiui, dar 27,4 tūkst. buvo panaudota socialinio draudimo įmokoms – darbdavio mokamai socialinių įmokų sumai apmokėti.
„Tai yra didžiausia rinkimų išlaidų dalis, siekianti beveik 80 proc., tačiau įspūdingas ir dirbusiųjų rinkimuose skaičius. Iš viso bent vienuose rinkimuose šiemet dirbo apie 20 tūkstančių rinkimų komisijų narių“, – komentare raštu ELTAI teigė I. Ramanavičienė.
Kiek daugiau kaip 6,4 mln. eurų kainavo rinkimų dokumentų spausdinimas, specialių išankstinio balsavimo metu naudojamų hologramų gamyba, balsadėžių plombos, specialiosios priemonės, skirtos balsuoti rinkėjams su negalia, savivaldybių rinkimų komisijose ir 1895-se apylinkių rinkimų komisijose naudotos kanceliarinės prekės ir pan. Taip pat iš šios sumos buvo apmokėtos ir visos organizuojant balsavimą užsienyje patirtos išlaidos.
Iš viso bent vienuose rinkimuose šiemet dirbo apie 20 tūkstančių rinkimų komisijų narių.
Beveik 2,3 mln. VRK skyrė informacinių technologijų paslaugoms, dar 1 mln. eurų – transporto paslaugoms. Didžioji dauguma jų buvo skirta apmokėti už degalus apygardų ir savivaldybių rinkimų komisijoms ir organizuojant balsavimą rinkėjų namuose, ligoninėse, socialinės globos įstaigose, kariniuose vienetuose bei bausmių atlikimo vietose.
Kiek daugiau nei 288 tūkst. eurų buvo panaudoti ryšių paslaugoms, 721 tūkst. eurų – rinkimų viešinimui bei debatų laidoms, apie 62 tūkst. eurų buvo skirta rinkimų ir referendumo organizavimą stebėti atvykusių užsienio valstybių rinkimų organizatorių bei tarptautinių organizacijų atstovų apgyvendinimo, transporto ir maitinimo išlaidoms padengti.
VRK sutaupė 3,8 mln. eurų
Šiais metais rinkėjai prie balsadėžių buvo kviečiami penkis kartus: gegužės 12 d. vyko pirmasis prezidento rinkimų turas bei referendumas dėl pilietybės, gegužės 26 d. – pakartotinis balsavimas šalies vadovo rinkimuose, birželio 9 d. – rinkimai į Europos Parlamentą (EP), o spalio 13 ir 27 dienomis – Seimo rinkimai.
2024 m. VRK buvo skirta beveik 64,7 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Didžioji dalis – 52,7 mln. eurų – buvo skirti balsavimų organizavimui, dar beveik 2,2 mln. eurų institucijos išlaikymui, 6 mln. eurų – partijų asignavimams.
Tiesa, nepaisant didelių išlaidų, komisijai pavyko ir sutaupyti 3,8 mln. eurų – jie liks valstybės biudžete.
ELTA primena, kad 2025 m. vyks treji pirmalaikiai savivaldybių metų rinkimai Jonavoje, Joniškyje ir Panevėžyje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Opozicija dvejoja, ar valdantiesiems pavyks rasti lėšų gynybai skirti 5–6 proc. BVP6
Opozicinių liberalų bei „valstiečių“ Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai dvejoja, ar valdantiesiems tam pavyks rasti finansavimo šaltinių, siekiant artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vi...
-
Ieškant lėšų gynybai Nausėda siūlo konsoliduoti pajamų apmokestinimą pagal dydį10
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) prezidentas Gitanas Nausėda ragina lėšų ieškoti įgyvendinant konsoliduotą pajamų apmokestinimą pagal dydį, perži...
-
Valiūnas: jei norime gynybai skirti 5-6 proc. nuo BVP, svarbu užtikrinti teisingą jų naudojimą5
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus, kad 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet reikėtų skirti 5-6 proc., asociacijos „Investors‘ Forum“ vadovas Rolandas Valiūnas teigia, kad tiek didinant išlaidas saugumui b...
-
Paluckas: siekiant didinti išlaidas gynybai iki 6 proc. nuo BVP, būtinos lėšos ir iš Europos11
Norint įgyvendinti Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimą 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5-6 proc., ministras pirmininkas Gintautas Paluckas nurodo, jog tam bus reikalingos ne tik nacionalinės, bet ir Europos suteiktos l...
-
Budbergytė: nematau pagrindo tvaraus šaltinio, iš kurio galėtume finansuoti5
Socialdemokratė Rasa Budbergytė įsitikinusi, kad siekiant realizuoti Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimą 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5–6 proc. – mokestinės politikos ir viešųjų išlaid...
-
Premjero patarėjas: tai – ir didžiulė atsakomybė mokesčių mokėtojų pinigus naudoti skaidriai3
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) premjero atstovas sako, kad Vyriausybė išlaidas šalies saugumui supranta plačiąja prasme. ...
-
Verslas apie gynybos finansavimą: „kosmosas“4
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus gynybos finansavimą 2026–2030 m. didinti iki 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), verslo bendruomenė sprendimą sveikina, o lėšas didinti ragina plečiant skolinimosi apimtis per europinius...
-
Registrų centras: Lietuvos NT vertė sparčiai kyla
Visas Lietuvoje esantis registruotas nekilnojamasis turtas (NT) šių metų sausio 1-ąją buvo įvertintas 205 mlrd. eurų – 9 proc. daugiau nei prieš metus, penktadienį pranešė masinį NT vertinimą atlikęs Registrų centras (RC)...
-
Uostamiesčio studentai nori mažiau mokėti už mašinų stovą1
Uostamiesčio studentai dažnai susiduria su automobilių stovėjimo vietų stygiumi. Mašinomis atvykstantys jaunuoliai neranda vietų, o ir pasistatę toliau nuo fakultetų vis tiek turi susimokėti rinkliavą. Visgi siekiant skatinti tvarumą siūlomo...
-
Skardžiui nepavyko panaikinti prievolių hidrotechninių statinių savininkams
Aplinkos ministerija teisėtai įpareigojo hidroelektrinių ir kitų hidrotechninių statinių naudotojus teikti informaciją apie vandens lygio pokyčius bei stebėti žuvų pralaidos efektyvumą, galutinai nusprendė teismas. ...