- Žygimantas Šilobritas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Įvertinus liepos pabaigoje įvykusios audros žalą, jos mastai mažesni, nei tikėtasi – derliaus praradimai rapsų laukuose siekia apie 23 proc., kviečių laukuose – 5 proc., praneša apsidraudusius žemdirbius vienijantis pasėlių savidraudos fondas „Vereinigte Hagel“. Savidraudos fondas teigia, kad gavo 1700 žemdirbių pranešimų apie pažeistus pasėlių laukus – daugiau kaip 70 tūkst. hektarų.
Skaičiuojama, kad draudimo išmokos žemdirbiams sudarys apie 10 mln. eurų. Ši suma dar gali kisti, nes šiuo metu vertinami tik žieminiai rapsai bei vasariniai augalai.
Daugiausiai pažeistų laukų – 46 proc. buvo auginami javai, 28 proc. rapsai, 24 proc. ankštiniai augalai. Labiausiai nuo audros nukentėjo Joniškio, Šiaulių, Kelmės, Pasvalio ir Radviliškio rajono pasėliai.
Daržovių augintojų asociacijos atstovė: žala fiksuojama lietaus labiausiai paveiktose vietose
Kaip remdamasi pirminiais duomenis aiškina Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) ekspertė Zofija Cironkienė, didžiausi nuostoliai fiksuojami vietose, kur iškrito katastrofinis lietus. Toks lietus, Hidrometeorologijos tarnybos registruotas 5 meteorologijos stotyse: Telšiuose (110,1 mm), Laukuvoje (97,3 mm), Šiauliuose (93,1 mm), Joniškyje (81,8 mm), Mažeikiuose (80,7 mm).
„Ji (audros žala daržovėms – ELTA) lokali, didesni nuostoliai, ten, kur iškrito kelios mėnesinės kritulių normos, sklypuose tebetvyro vanduo ir pasėliai žus“, – Eltai atsakė Z. Cirokienė.
Anot jos, paveikti kai kurie morkų, burokėlių ir smidrų laukai. Neabejotina, teigia LDAA ekspertė, kad dėl audros pasekmių apsirgs kai kurie augalai, kas reikš blogesnį derlių.
Išguldyti smidrai lėčiau rytais išdžiūsta, tai tik laiko klausimas, kada įsisuks kokia liga.
„Pavyzdžiui, ŽŪK „Jakiškiai“ ūkyje šiuo metu užlieta per 20 ha morkų, 30 ha burokėlių, kurie yra po vandeniu. Taip pat skęsta per 150 ha grūdinių pasėlių, Anykščių – Panevėžio – Ukmergės rajonų sankirtoje išguldytas visas 2 ha smidrų plotas. Nebeįmanoma atlikti mechanizuotų priežiūros darbų“, – komentuoja ji.
„Išguldyti smidrai lėčiau rytais išdžiūsta, tai tik laiko klausimas, kada įsisuks kokia liga. Neravėti tarpvagiai ir galimos ligos veda į prastesnį kitų metų derlių, nes smidrai nesukaups pakankamai maisto medžiagų“, – teigia Z. Cirokienė.
„VH Lietuva“: kviečių praradimai nedideli
Kaip tvirtina fondo Lietuvos filialo „VH Lietuva“ žalų vertinimo vadovė Toma Rickevičienė, kviečių praradimai nedideli – daugumoje laukų 1-3 proc., kai kur – 6 proc.
„Nors audros metu situacija atrodė baisi, svarbu neskubėti panikuoti dėl liūties padarinių pasėliams, nes jų būklė labiausiai priklauso nuo to, kokie orai ateina paskui. Prieš liūtį žemė buvo ištroškusi lietaus ir iškritusius 100-150 ml kritulius greitai sugėrė, (...), todėl kviečių derliaus praradimai – nedideli“, – sako T. Rickevičienė.
„VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika pabrėžia, kad liūtis neilgai, kas leidžia kai kuriuos išguldytus augalus nuimti. Anot jo, jeigu lietus tęstųsi 10 – 15 dienų – būtų tragedija, o esamoje situacijoje jos nėra.
„Kviečiai dalyje laukų yra pagulę, tačiau jie jau yra kietosios brandos stadijoje ir gamta leidžia žemdirbiams šiuos augalus kuo greičiau nusiimti. Turintieji gerą techniką jau kulia kviečių laukus. Žieminių rapsų laukuose pažeidimai – didesni. Daugumoje laukų yra 11-15 proc., kai kuriuose – iki 100 proc. iškultų rapsų, nes liūčiai „atidarius“ ankštaras, grūdai išbyrėjo. Tačiau, paradoksas: rapsų išgulimas padėjo ir apsaugoti derlių“, – komentuoja M. Rusteika.
Kokių nuostolių liūtis sukėlė pupų laukuose, bus vertinama vėliau, nes derliaus nuėmimo terminas dar tik po 2-3 savaičių.
Pasėlių savidraudos fondas „VH Lietuva“ vienija 2,5 tūkst. žemdirbių, apima 96 proc. visos pasėlių draudimo rinkos ir yra apdraudęs trečdalį draustino Lietuvos pasėlių ploto. Kolektyvinę pasėlių žalų reguliavimo patirtį „VH Lietuva“ perėmė iš Vokietijos savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ (VH), kuris dirba jau 200 metų ir apima daugiau kaip 110 tūkst. žemdirbių patirtį 10-yje Europos Sąjungos šalių – Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, Danijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Liuksemburge, Kroatijoje ir Italijoje.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Potencialia ministre įvardijama I. Ruginienė: keturių darbo dienų savaitė – neišvengiama (interviu)1
Potencialia naująja socialinės apsaugos ir darbo ministre įvardijama Seimo narė Inga Ruginienė tvirtina, kad pokyčiai pensijų kaupimo sistemoje yra vienas iš esminių darbų, kuriuos reikės įgyvendinti naujoje parlamento kadencijoje. Ji tikina,...
-
Nauji svarstymai: elektra kai kam gal atpigti
Nauja valdžia vėl nori leisti elektros rinkėjams rinktis visuomeninį tiekėją, bet ne visiems. Kandidatas į energetikos ministrus teigia, kad dabar susidaro paradoksali situacija, kai didžioji dalis vartotojų tiekėjui „Ignitis“ moka didesn...
-
Nuo kitų metų didės baudos už savavališką statybą2
Nuo kitų metų didės baudos už naujų statinių savavališką statybą. ...
-
Europos Komisija paskelbė prognozę Lietuvai1
Penktadienį Europos Komisija (EK) paskelbė 2024 m. rudens ekonominę prognozę. Anot EK atstovybės Lietuvoje vadovo Mariaus Vaščegos, Lietuvai ji – palanki. ...
-
EK gerina 2024–2025 metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę
Europos Komisija (EK) gerina šių metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę iki 2,2 proc., o kitų metų – iki 3 procentų. ...
-
Ar verta investuoti į trečiąją pensijų pakopą?1
Trečios pensijų pakopos sutarčių skaičiuojama apie 140 tūkstančių. „Finansai paprastai“ autorius Martynas Kairys ir investicijų ekspertas Audrius Šilgalis paaiškino, ar verta rinktis šį investavimo būdą. ...
-
KPPAR konferencijoje „Finansai 2024“ – žvilgsnis į geopolitiką ir strategijas
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai (KPPAR) surengė jau šeštą konferenciją, skirtą finansininkams. Šį kartą dėmesys krypo į geopolitikos iššūkius, technologijų reikšmę ir strategijas, kaip verslams ve...
-
VERT patvirtino antrojo vėjo parko aukciono Baltijos jūroje sąlygas
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino kitą savaitę skelbiamo antrojo 700 megavatų (MW) galios jūrinio vėjo parko konkurso sąlygas. ...
-
V. Janulevičius sureagavo į „Teltonikos“ situaciją: Lietuvoje yra per daug biurokratizmo2
Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad „Teltonikos“ vadovo Arvydo Paukščio pranešimas apie stabdomą įmonės aukštųjų technologijų parko projektą Liepkalnyje, yra signalas ...
-
Registrų centras: finansinių ataskaitų vis dar nepateikė apie 1,2 tūkst. paramos gavėjų
Apie 1,2 tūkst. įvairių paramos gavėjo statusą turinčių organizacijų vis dar nėra pateikusios finansinių ataskaitų, penktadienį pranešė Registrų centras. ...