- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Finansų ekspertė Jekaterina Govina laidoje „Investicija“ kalbėjo apie tai, kas geriau – investuoti Lietuvoje ar Ispanijoje. Laidoje ekspertai apžvelgė, kokių klaidų nedaryti norint įsigyti būstą saulėtoje Ispanijoje.
Apie tai diskutavo Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius ir NT brokeris Darius Ringaitis.
– Kokių klaidų nedaryti įsigyjant nekilnojamąjį turtą? Dariau, teko praeiti tą procesą Ispanijoje, ar turite kažkokių patarimų tiems, kurie planuoja tai daryti?
– Prieš įsigyjant turtą, reikia susipažinti su rinka. Jeigu Lietuvoje, galima sakyti, segmentai yra labai įvairūs ir skirtingi pagal vietoves bei regionus, Ispanijoje yra ženkliai daugiau kriterijų, nuo ko priklauso turto vertė ir įsigijimo sąlygos.
Klaidų gali pasitaikyti ir Lietuvoje, ir Ispanijoje, reikėtų turėti patikimą brokerį, kuris supažindintų su skirtumais vieno ar kito turto, kurį apžiūri. Tikrai visada rekomenduoju turėti teisininką, pats turėjau vieną klaidą, kuri, atrodo, neturėjo atsitikti. Ten yra bendrijos, komunos mokesčiai, priklausomai nuo to, kokioje urbanizacijoje gyveni, mėnesiniai mokesčiai gali labai skirtis. Jeigu urbanizacija yra kuklesnė, vienas nedidelis baseinas ir daugiau nieko, gali kainuoti 100 eurų per mėnesį, bet jeigu turime didelį baseiną, jis yra šildomas, gražiai prižiūrimą aplinką, pirtį, teniso kortus, kaina užauga – gali būti ir 500, ir 1 tūkst. eurų. Šioje vietoje šiek tiek apsigavau.
– Ir dar nekilnojamojo turto mokestis.
– Jis ten nėra labai reikšmingas – 0.2 proc. Pavyzdžiui, nuo 300 tūkst. eurų – 600 eurų, nėra didelis.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Mindaugai, lietuviai būsto žvalgosi už Lietuvos ribų, siekdami diversifikuoti savo turtą. Ar žmonės jaučia nerimą, ar visgi viskas yra gerai ir žmonės drąsiai investuoja Lietuvoje?
– Čia yra jautri ir individuali tema. Kiekvienas individualiai toleruoja ir priima riziką – vieni turi galimybę žvalgytis alternatyvų, kiti galbūt ne, nes čia tėvai, seneliai, kiti įsipareigojimai, kurie juos pririša prie mūsų šalies ir žmonės nenori turėti kažkokių greitų alternatyvų. Dėl to investuoja čia, kuria ir prisideda prie saugios Lietuvos.
Aš sakau, kad pilna Lietuva žmonių, investicijų tiek užsienio, tiek vietos, yra saugi šalis. Tokią taisyklę esu sau nusistatęs ir jeigu kas paklausia, dažniausiai taip atsakau. Kaip ir minėjau, tai yra individualu. Jeigu čia turi verslą, verslo saugumo klausimai, galbūt verslas galėtų turėti kažkokį turtą ar partnerystę su užsienio šalimis, kas leistų šiek tiek tą riziką valdyti. Jeigu verslas yra vietinis, tada stengiesi maksimaliai prisidėti prie vietos saugumo, galbūt gynybos obligacijų ar maksimaliai remti Ukrainą ir tikėti tuo, kad esame NATO, Europos Sąjungos šalis.
Kaip dabar rodo realybė, pasaulyje turime daugiau šalių, kurios gyvena prie tokių įkaitusių kaimynų, ne vienerius metus minime Izraelį, matome, kas ten vyksta, ta pati Korėja. Kalbant apie Pietų Korėją, kadangi ji yra Šiaurės Korėjos kaiminystėje ir jos agresyvūs veiksmai... Agresyvus Kinijos elgesys, stebint NT rinką ir žmonių elgesį, matosi, kad jie gana ramiai elgiasi ir žino, kad iš ten nepabėgsi, ir jeigu nori tęsti savo gyvenimą, veiklą, leisti savo vaikus į studijas, tiesiog prisidėsi maksimaliai ir ginsi tą šalį.
Čia yra toks vertybinis požiūrio klausimas ir niekada negaliu patarti, kaip elgtis. Matome, kad ta saugumo tema buvo labai ryški prieš kokius 2,5 metų, kai prasidėjo aktyvioji karo fazė. Dabar tiek mūsų vystytojai, tiek klientai nebekelia to į pirmą reikšmę, labiau yra prieinamumas, galimybė pasiskolinti ir panašiai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvoje pernai registruoti 42 baltarusiški traktoriai – dukart mažiau nei užpernai
Lietuvoje praėjusiais metais buvo registruoti 42 baltarusiškai traktoriai, tai yra maždaug du kartus mažiau negu užpernai, šeštadienį pranešė LNK žinios. ...
-
Generalinis komisaras finansavimą vidaus saugumui ragina susieti su BVP
Lietuvos policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas ragina vidaus saugumo tarnybas finansuoti skiriant fiksuotą procentą nuo šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), kaip finansuojama krašto apsauga. ...
-
Vilniuje norima įvesti rinkliavą už dalijimąsi paspirtukais ir dviračiais
Vilniuje ketinama įvesti rinkliavą už leidimus dalintis elektriniais paspirtukais ar dviračiais. Vieno euro mėnesio rinkliavą joms reikėtų mokėti už kiekvieną siūlomą paspirtukų ar dviratį. ...
-
Byla dėl Kinijos sankcijų Lietuvai bus tęsiama
Europos Komisiją (EK) tęs bylą Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) dėl galimų Kinijos prekybos ribojimų Lietuvai, penktadienį skelbia LRT. ...
-
ILTE: paskolų galės gauti ne tik gaminantys vartotojai
Saulės ir vėjo parkų, skirtų gaminantiems vartotojams, vystytojams bus išdalyta iki 100 mln. eurų paskolų už ne daugiau kaip 3 proc. metų palūkanas, pranešė nacionalinis plėtros bankas ILTE. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams gresia naujas mokestis
70 tūkst. elektros vartotojų gresia naujas mokestis. Uždelsus deklaruoti skaitiklių rodmenis ilgiau nei metus, šį darbą už gyventojus atliks ESO darbuotojai. O už rodmenų nurašymą dar teks susimokėti beveik 22 eurus. Iki šiol u...
-
Šimkus: prieš didinant mokesčius, peržvelkime lengvatas
Prieš svarstant, kuriuos mokesčius reiktų didinti, norint pasiekti reikalingą gynybos finansavimą, reiktų peržvelgti šiuo metu taikomas lengvatas, mano Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Pasak jo, jei nebūt...
-
Vaičiūnas: turėtume diskutuoti apie bendrą elektrinę
Vasarį su Europos tinklais susijungusios Baltijos šalys galėtų pradėti diskusijas dėl bendros elektrinės statybų, sako Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. ...
-
Pinigai gynybai: naudos gyventojų santaupas bankuose?
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, prezidento Gitano Nausėdos patarėjas sako, jog lėšų tam pirmiausia reikėtų skolintis, o ilgalaikėje perspektyvoje tikimasi jų surinkti iš augančios šalies ...
-
Kylančios pocedūrų kainos: grožis – prabanga ar būtinybė?
Grožis yra prabanga ar būtinybė? Tokį klausimą pradėjo kelti klientai po Naujųjų metų apsilankę pas grožio specialistus. Dėl pabrangusių žaliavų kilo kone visų paslaugų kainos. Tačiau efektas ne toks, kokio grožio specialistai tikėjosi: kli...