- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Mėnesinis mokestis už banko paslaugas gali sumažėti. Finansų ministerija ir Lietuvos bankas jau parengė tai numatančias įstatymo pataisas, o pavasarį dėl to spręs Seimas.
Apie bankų mokesčius panevėžiečiai arba nutyli, arba pyksta.
„Labai dideli įkainiai, netgi per dideli“, – kalbėjo moteris.
Apie praėjusių metų bankų pelnus bus žinoma tik kovo mėnesį. Manoma, kad jis sieks milijardą eurų, bet paslaugos žmonėms, priešingai, ne pinga, o brangsta.
„Bankai be jokių objektyvių priežasčių didino savo įkainius tiesiog dėl noro daugiau užsidirbti iš žmonių“, – teigė Vartotojų aljanso viceprezidentas Rytis Jokubauskas.
Už kasdienę bankininkystę kiekvienas kas mėnesį moka skirtingai. Vieniems reikia daugiau išgryninimų, pervedimų internetu. Kitiems – tik sąskaitos atidarymo.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Lietuvos bankas kasmet numato, kiek turi kainuoti būtiniausios banko paslaugos. Dabar jų kaina negali viršyti 1,47 Eur per mėnesį. Socialiai remtiniems asmenims – 73 centų.
„Bankai tikrai nesiūlydavo. Tam, kad rastum tokią informaciją, reikėdavo labai tiksliai žinoti, ko ieškai“, – sakė R. Jokubauskas.
Nors bazinis krepšelis pigiausias, iš tiesų jį renkasi tik kas 45 lietuvis, arba 62 tūkst. Likusieji – bankams moka daugiau.
„Bankai gali siūlyti savo krepšelius. Dažnai tie krepšeliai, kuriuos siūlo finansų įstaigos, brangesni už minimalų“, – nurodė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
„Mažiau nei 3 proc. pasirenka valstybinį krepšelį, nes bankai sukūrę daug daugiau jų, kurie atitinka klientų poreikius“, – aiškino Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė.
Finansų ministerija ir Lietuvos bankas siūlo bankų paslaugas atpiginti.
„Siūlome peržiūrėti būtiniausių banko mokėjimo paslaugų krepšelio apimtį tokiu būdu, kad jis atitiktų 90 proc. Lietuvos vartotojų poreikių“, – šnekėjo Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
„Neaišku, kaip bus įgyvendinama, kaip pasieks tuos 90 proc. visų vartotojų“, – teigė ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto profesorė Valdonė Darškuvienė.
Pradėti siūloma nuo kainos, kad bazinis krepšelis pigtų 50 centų. Iki vieno euro per mėnesį.
„Jei valstybė reguliuos kainą mažėjimo kryptimi, tai naujiems rinkos dalyviams bus vis sunkiau įeiti į šį segmentą“, – tvirtino E. Čipkutė.
Mokestis bankui keistųsi rečiau – ne kas metus, o kas trejus. Būtų susietas su minimalia mėnesine alga (MMA).
„Įstatyme būtų santykis su MMA“, – sakė G. Šimkus.
Pasirinkus pigiausią krepšelį žmonės gautų ir šiek tiek daugiau paslaugų. Nebe dešimt, o penkiolika pervedimų internetu bei 500 eurų išgryninimą kas mėnesį.
Visada galima rasti pretekstą norint padidinti įkainius. Tai – infliacija, bet bankų pelningumas nėra pretekstas mažinti įkainius.
Kiek tektų mokėti bankams, jeigu viršytų limitą, neaišku. Tad siūloma minimalias bankų paslaugas sieti su aktualijomis.
„2022 metais matėme, kad elektroninių mokėjimų skaičius pasiekė milijardą per metus. Būtų galima pririšti prie tokio mokėjimo skaičiaus augimo šalyje“, – kalbėjo V. Darškuvienė.
„Manome, kad penkiolika pavedimų per mėnesį yra tai, kas atitinka 90 proc. gyventojų poreikių“, – teigė finansų ministrė.
Mažinti mėnesinį mokestį tektų bankų pelnų sąskaita. Tad baiminamasi, ar jų įkainiai nepadidės kitur.
„Visada galima rasti pretekstą norint padidinti įkainius. Tai – infliacija, bet bankų pelningumas nėra pretekstas mažinti įkainius“, – nurodė R. Jokubauskas
Dėl bazinio krepšelio kainos dar turės apsispręsti Vyriausybė ir Seimas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilniaus rajono savivaldybė Bezdonių aikštelę ir sklypus Riešėje skirs gyventojų poreikiams
Vilniaus rajono savivaldybės taryba nusprendė Bezdonyse esančios aikštelės teritoriją ir du Riešės žemės sklypus pritaikyti visuomenės poreikiams. ...
-
EK turėtų išmokėti Lietuvai dar 463 mln. eurų RRF subsidijos bei paskolos
Europos Komisija (EK) preliminariai teigiamai įvertino trečią Lietuvos prašymą išmokėti dalį paramos bei paskolos iš Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF). ...
-
V. Lopeta palieka „Swedbank“3
Vieno didžiausių bankų Lietuvoje „Swedbank“ Komunikacijos ir tvarumo tarnybos vadovas Valdas Lopeta traukiasi iš pareigų. ...
-
Ekspertai apie pirmąsias šildymo sąskaitas: džiaugtis dar anksti
Gyventojus jau pasiekė pirmosios šildymo sąskaitos. Tiesa, šiemet pirmą kartą jos stebina maloniai. Sostinėje šilumos kilovatvalandė pigo trečdaliu. Tiesa, ekspertai atviri – džiaugtis gerokai mažesnėmis sąskaitomis dar an...
-
Ekonomistai skeptiškai vertina būsimos Vyriausybės žadamus pokyčius1
Pirmadienį pasirašius būsimos valdančiosios koalicijos sutartį, ekonomistai įvertino naujosios valdžios žadamus pokyčius. Nors ekspertai sako pritariantys poreikiui didinti valstybės biudžeto pajamas, jie įspėja, kad planuojami pokyčiai gal...
-
Juodąjį penktadienį kviečia pakeisti Žaliuoju
Kasmet visame pasaulyje minint Juodąjį penktadienį, šiemet asociacija „Investors’ Forum“ kartu su partneriais kviečia atkreipti dėmesį į tvaresnį bet atsakingesnį vartojimą tądien minint Žaliąjį penktadienį. ...
-
V. Ąžuolas siūlo valstybės biudžete numatyti beveik 17 mln. eurų Mažeikių sporto arenos statybai1
Seimo narys, „valstietis“ Valius Ąžuolas registravo pasiūlymą 2025–2027 metų valstybės biudžeto projektui, kuriuo siūloma skirti 16,87 mln. eurų planuojamam statyti Mažeikių sporto ir pramogų centrui. ...
-
LEA: vidutinė elektros energijos kaina „Nord Pool“ išaugo 5,5 proc.
Vidutinė elektros energijos kaina „Nord Pool“ biržoje pirmoje lapkričio pusėje buvo 5,5 proc. didesnė nei spalio mėnesį ir siekė 0,096 Eur/kWh be PVM. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, praėjusios savaitės vidutinė elektro...
-
Lietuviai nuogąstauja, kad atvykėliai perims darbo vietas: ar tai realu?
Lietuvoje daugėjant imigrantų, tautiečių požiūris į juos, deja, keičiasi į blogąją pusę. Lietuviai nuogąstauja, kad atvykėliai perims darbo vietas, apkraus socialinių paslaugų sistemą ar bus linkę daryti nusikaltimus. Apie tai, kiek pagrįsto...
-
Seimas ėmėsi siūlymo naikinti akcizus biodujoms1
Seimas antradienį ėmėsi siūlymo, kuris skatintų gaminti daugiau biodujų bei didintų jų vartojimą, joms bei jų daliai energinių produktų mišiniuose netaikant akcizų. ...