- Žygimantas Šilobritas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Civitta“ partneris Rokas Šalaševičius, teigia, kad išanalizavus 2013–2022 m. gamybos sektoriaus rezultatus, matoma, kad apdirbamosios gamybos įmonės sudaro apie 8 proc. visų veikiančių ūkio subjektų, bet jose dirba apie 22 proc. darbuotojų ir jos sukuria 28 proc. apyvartos.
Šis „Civitta“ tyrimas taip pat atskleidė, kad šimto didžiausių Lietuvoje veikiančių gamybos bendrovių sukurta ekonominė nauda Lietuvoje sudarė beveik 30 mlrd. eurų, 50 proc. kurių teko valstybei, o po 25 proc. – darbuotojams ir akcininkams.
„Jeigu paimsi 100 didžiausių įmonių, tai jos sudaro vos apie 1,2 proc. sektoriaus, bet jose dirba apie 22 proc. darbuotojų ir jos sukuria apie 58 proc. šio sektoriaus apyvartos“, – trečiadienį pristatymo „Gamybos bendrovių indėlis į Lietuvos ekonomiką – daug ar mažai?“ metu teigė R. Šalaševičius.
„Nebuvo kažko revoliucinio atskleista, bet parodo, jog valstybė turėtų labiausiai mylėti įmones, nes jai sukuriama didžiausia nauda“, – pridūrė jis.
Pasak „Civitta“ atstovų, trims didžiausioms šalyje veikiančioms įmonėms – „Orlen Lietuva“, „Philip Morris“ ir „MV Group Production“ – priskiriama pusė visų sumokamų mokesčių valstybei. 2013–2022 m. laikotarpiu „Orlen Lietuva“ valstybei sumokėjo 5,7 mlrd. eurų, „Philip Morris“ – beveik 2 mlrd. eurų, o „MV Group Production“ – beveik 1 mlrd. eurų.
„Į segmentą įeina pelno mokestis, darbuotojų sumokami mokesčiai, taip pat PVM, akcizai“, – sakė R. Šalaševičius.
Tuo metu „Civitta“ analitikas Martynas Venclavičius pastebi, kad analizuojamu periodu gamybos segmento pajamos padidėjo 82 proc., bet vidutinis darbuotojo atlyginimas augo daugiau nei 2,5 karto. Jis taip pat išskyrė, kad įmonės pelningumas bei pelnas darbuotojui teigiamai koreliuoja su vidutiniu gaunamu atlyginimu.
„Pagrindiniai analizės rodikliai, tai būtų pajamos, pajamos darbuotojui, atlyginimai darbuotojams, vidutinis atlyginimas, darbuotojų skaičius, jų skaičius įmonėse, pelningumas ir mokesčiai valstybei. Smagu matyti, kad visi šie rodikliai per pastarąjį dešimtmetį augo. Ir kas ypatingai svarbu, kad didžioji dalis augimo vaisių, buvo perduodama ir darbuotojams“, – aiškino M. Venclavičius.
Pagrindiniai analizės rodikliai, tai būtų pajamos, pajamos darbuotojui, atlyginimai darbuotojams, vidutinis atlyginimas, darbuotojų skaičius, jų skaičius įmonėse, pelningumas ir mokesčiai valstybei.
Analitiko teigimu, dvi didžiausias pajamas turėjusios įmonės buvo – „Orlen Lietuva“, kurios pajamos siekė net 44,8 mlrd. eurų, ir „Thermo Fisher Scientific Baltics“ – 6,1 mlrd. eurų. Visų kitų apdirbamosios gamybos bendrovių pajamos nesiekė 1 mlrd. eurų.
Tuo metu pelningiausiai dirbančios įmonės buvo biotechnologijų bendrovė „Thermo Fisher Scientific Baltic“ ir lazerių gamintoja „Light Conversion“, kurių pelningumas viršijo 34 proc. Visgi, pelningai veikė ir kitos tirtos bendrovės, tik 4 iš 100 tirtų įmonių veikė nuostolingai.
„Civitta“ sukurė naują įrankį verslo indėlio analizei
R. Šalaševičius taip pat paminėjo, kad atlikdama tyrimą bendrovė „Civitta“ sukūrė šimto didžiausių apdirbamosios pramonės bendrovių veiklos analizės įrankį, kuris yra skirtas vertinti gamybos investicijų efektą.
„Kad tai būtų ne vienkartinė analizė, o pastoviai atnaujinamas įrankis, kuris bus patalpintas investuotojų forumo svetainėje. Ir ten galima analizuoti įvairius 10 metų rodiklius ir kitais metais matome galimybę atnaujinti tą informaciją“, – sakė jis.
Šiame duomenų analizės įrankyje surinkta informacija apima 2013–2022 metus ir įtraukia gamybos bendrovių pajamas, pelningumą, mokesčius valstybei, mokamus atlyginimus, darbuotojų skaičių ir sukuriamą tiesioginę vertę.
Kiekvienas „Phillip Morris“ investuotas euras sukūrė 13,5 eurą naudos
Pasak „Civitta“ pateiktos informacijos, vykdant tyrimą siekta įvertinti ir netiesioginę verslo investicijų grąžą iš kiekvieno investuoto euro per pastaruosius 30 metų, tad šiuo tikslu pasirinkta nuo 1993 m. Lietuvoje veikianti „Philip Morris“. „Civitta“ atstovų duomenimis „Philip Morris“ veikla Lietuvoje 1993–2022 m. laikotarpiu sukūrė 5,2 mlrd. eurų naudos, o kiekvieno sukurtos naudos ir investicijų santykis siekė 13,5 eurų už 1 eurą.
„Philip Morris“ per 30 metų į gamybos plėtrą Lietuvoje investavo 384 mln. eurų. Šios veiklos efektas sudarė 4,327 mlrd. eurų., iš kurių 3,637 mlrd. eurų mokesčių, 307 mln. eurų atlyginimų ir 384 mln. eurų pelno akcininkams. Bendrovių užsakymai kitiems verslams – netiesioginė investicijų nauda ekonomikai – sudarė 862 mln. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atskleista, kiek per metus papilnėjo turtuolių piniginė: sąraše – ir V. Germanas10
Lietuvoje – šeši milijardieriai. Žurnalas „Top“ paskelbė 500 turtingiausių Lietuvos žmonių sąrašą. O šiųmečio reitingo netikėtumas – už finansinius nusikaltimus teistas ir dabar už grotų dėl &bd...
-
R. Pocius: dujų kainos kitą pusmetį turėtų išlikti stabilios
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovas sako, kad dujų kainos kitų metų sausį–birželį turėtų išlikti stabilios, o priešingą tendenciją lemtų geopolitiniai veiksniai. ...
-
Lietuva neįgyvendina elektronikos atliekų tvarkymo tikslų: tai lemia ne tik sąmoningumo trūkumas?
Lietuvoje elektros ir elektronikos įrangos atliekų surenkama per mažai, sako elektronikos atliekų tvarkymo ekspertai ir pažymi, kad tokią situaciją iš esmės lemia dvi priežastys – gyventojų sąmoningumo trūkumas ir nelegali tokių atlie...
-
Verslo bendruomenė steigia komisiją prieš biurokratizmą4
Šalies verslui kalbant apie biurokratines kliūtis įvairiems projektams Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) iniciatyva steigiama visuomeninė Efektyvios valstybės komisija. Jos iniciatoriai, be to, kviečia naują Vyriausybę steigti Dvišalę ...
-
Maisto produktų importui augant, pirkėjas renkasi lietuvišką kokybę2
Periodiškai atliekamos apklausos rodo, kad šalies pirkėjai pirmenybę teikia lietuviškiems populiariausiems maisto produktams ir vertina jų kokybę. Tačiau statistiniai duomenys byloja, kad daugelio panašių gaminių vis daugiau ...
-
Kandidantas į susisiekimo ministrus E. Sabutis: vienas svarbiausių darbų – kelių fondas3
Naujiems valdantiesiems žadant įkurti naują kelių fondą ir taip didinti investicijas į kelius, kandidatas į susisiekimo ministrus Eugenijus Sabutis sako, kad tai bus vienas svarbiausių jo darbų. ...
-
VERT: gruodį didėja ir vidutinė šilumos kaina
Vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje gruodį sieks 7,72 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 7,2 proc. daugiau nei lapkritį, skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...
-
L. Savickas dėl deportuojamų vietnamiečių: reikės išsiaiškinti, kaip dirba Migracijos departamentas5
Kandidatas į ekonomikos ir inovacijų ministrus Lukas Savickas sako, kad svarbu turėti lanksčią migracijos politiką, kuri siektų išlaikyti verslą kuriančius užsieniečius Lietuvoje, o ne taikytų griežčiausias sankcijas remdamasi formalumais....
-
Prezidentas iš I. Ruginienės tikisi sprendimų dėl antros pensijų pakopos2
Prezidentas iš būsimos socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės pirmiausia tikisi sprendimų dėl galimybės anksčau laiko pasitraukti iš antros pakopos pensijų sistemos, sako šalies vadovo patarėja. ...
-
VERT patvirtino kainas: kai kuriems vartotojams nuo sausio už dujas ir elektrą teks mokėti brangiau
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį patvirtino maždaug 4 proc. didesnius bendrovės „Ignitis“ visuomeninius elektros tarifus 2025 metų pirmajam pusmečiui. ...