Braškės – vasaros gardumynas, kurio, pasirodo, sostinės senjorai jau nebeįperka.

„Tokios kainos! Visi sukėlę tas kainas ne dėl žmogaus, o dėl savo kišenės“, – manė vienas pensininkas.

Ne tik uogų netrukus senjorams gali tekti atsisakyti – buvusi šalies vadovė Dalia Grybauskaitė ragina ruoštis liūdniems ekonominiams laikams.

„Yra didelė tikimybė, kad nuo teorijų apie stagfliaciją globali ekonomika pereina į recesiją“, – sakė D. Grybauskaitė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Stagfliacija – kai vienu metu lėtėja ekonomika, o kainos kyla. Recesija – dar blogiau. Ekonomika susitraukia mažiausiai šešiems mėnesiams iš eilės. Anot D. Grybauskaitės, pastarąją situaciją išvysime galbūt jau rudenį.

„Tai reiškia, kad Lietuvoje ekonominė krizė taip pat atsibels praėjus dviem–trims mėnesiams“, – teigė D. Grybauskaitė.

Lietuvos ūkis, pernai augęs 5 proc., šiemet nusiris iki 1 proc. Toks kritimas daliai ekonomistų signalizuoja, kad jau pasiekėme krizę.

Lietuvoje ekonominė krizė taip pat atsibels praėjus dviem–trims mėnesiams.

„Natūralu, įvyko tai, kas turėjo įvykti. Vis tiek šaliai ar regionui, kuris importuoja tiek daug iškastinio kuro, neturėti krizės yra beveik neįmanoma“, – kalbėjo Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis.

Dabar tik klausimas, kokio nuosmukio laukti toliau. Apsiperkantys amerikiečiai tokias dideles kainas šalyje matė tik prieš 40 metų. Jų ekonomistai JAV prognozuoja recesiją, kuri gali atsiristi ir iki Lietuvos.

„Tikėtina, kad visa pasaulio ekonomika – ir Europa, ir Baltijos šalys, ir Lietuva – artėja prie gerokai lėtesnio ekonomikos augimo, o galimai ir prie recesijos“, – komentavo „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Tačiau net ir atėjus sunkmečiui Lietuvai raginama nesigąsdinti, nes jei ir užklups ilgam, būsime pasiruošę geriau nei prieš 14 metų buvusią krizę.

„Tada buvo labai išbalansuota ekonomika, tiek būsto rinka, tiek prekybos balansas buvo labai neigiamas. Dabar mes tų dalykų neturime“, – aiškino „Luminor“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

Paradoksas: šalyje turime didžiausią infliaciją euro zonoje ir geriausius vartotojų lūkesčius. Toks optimizmas tryško ir 2007-aisiais. Ekonomistai siūlo elgtis saikingiau, kad patys nepaaštrintume krizės.

„Nebesitikėti tokių sparčių pajamų augimo ir šiek tiek susimažinti savo lūkesčius“, – kalbėjo Ž. Mauricas.

Elgtis atsakingai ir nepūsti kainų siūloma ir politikams. D. Grybauskaitė ragino užuot taškiusis lengvais pinigais, pasiūlyti į ekonomikos sulėtėjimą nukreiptas priemones. Ar kalba eina apie opoziciją ir jos pasiūlytą milijardinį antiinfliacinį paketą, prezidentė nepatikslino.

„Kol kas girdžiu tas kalbas, kurios buvo taikos, augimo ir klestėjimo laikotarpiu. Deja, šitas laikotarpis baigiasi“, – pabrėžė D. Grybauskaitė.

Infliacijos valdymui kritikos žėrė ir Gitanas Nausėda, bet, ekonomisto teigimu, judame teisinga kryptimi.

„Padidintas NPD, didėjo senatvės pensijos, sumažinti mokesčiai. Tikrai būtų sunku pasakyti, kad mes kažkaip nevykusiai valdome situaciją ir blogąja prasme išsiskiriame iš kitų Europos Sąjungos šalių“, – manė N. Mačiulis.

Anksčiau finansų ministrė Gintarė Skaistė teigė, kad prie infliacijos priemonių dar gali būti sugrįžta rudenį.