- Saulius Jakučionis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Socialdemokratė Dovilė Šakalienė sako, kad būsimoji valdžia įsiklausys karinio patarimo ir numatys tokį finansavimą gynybai, dėl kokio bus susitarta Valstybės gynimo taryboje.
Taip ji kalbėjo prezidentui Gitanui Nausėdai pareiškus, jog Lietuva galėtų svarstyti nepaisyti europinių fiskalinės drausmės taisyklių, kad spėtų iki 2030 metų pilnai išvystyti diviziją Lietuvos kariuomenėje.
Pasak šalies vadovo, tam reikėtų per artimiausius šešerius metus gynybai skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) arba daugiau lėšų.
„Kalbant apie finansavimą, buvo labai paprastas atsakymas – (pirma – BNS) karinis patarimas, buhalterija po to. Tai šiuo atveju, kai yra išsakyta ginkluotųjų pajėgų vado, kad tai yra 5 proc., apie kuriuos turime kalbėti, tai reiškia, kad susirinkę į tą formatą (Valstybės gynimo tarybos – BNS), (...) aš neabejoju, kad mes ir ieškosime tų pinigų“, – LRT televizijos laidai „LRT Forumas“ pirmadienį sakė D. Šakalienė, laikoma realiausia socdemų kandidate tapti krašto apsaugos ministre naujojoje Vyriausybėje.
Pasak jos, socialdemokratai jau daugiau nei vienerius metus kalba apie galimus šaltinius, iš kur būtų galima padidinti finansavimą krašto apsaugai.
„Reikės viso paketo priemonių – nuo pakeitimų mūsų pačių mokestinėje sistemoje, iki skolinimosi tarptautinėje rinkoje, vidaus rinkoje, iki darbo su mūsų partneriais, kad ir per tam tikrus Europos Sąjungos instrumentus mes galėtume turėti tam tikros pagalbos sprendžiant viso Šiaurės-Rytų flango problemas“, – sakė politikė.
„Tai atsakymas iš mūsų paprastas – taip, pinigų mes ieškosime ir rasime“, – pridūrė ji.
Pirmadienį socialdemokratų, „Nemuno aušros“ ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pasirašytame valdančiosios koalicijos susitarime įsipareigojama užtikrinti „karinį patarimą atliepiantį gynybos finansavimą“.
Už gynybą atsakingi šalies pareigūnai prieš kelias savaites po Valstybės gynimo tarybos posėdžio pranešė, kad esant dabartiniam gynybos finansavimui pilną divizijos pajėgumą būtų galima pasiekti 2036 – 2040 metais, o ne 2030 metais, kaip iki tol planuota.
Prezidentas G. Nausėda pirmadienį TV3 televizijos laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ sakė, kad siekiant paankstinti divizijos įsteigimą iki 2030 metų, gynybai per šį laikotarpį reikalingi 10 – 14 mlrd. eurų papildomų lėšų, lyginant su tuo, kas preliminariai numatoma skirti dabar.
Anot jo, šio finansinio poreikio padalijimas per šešerius metus ir reikštų, kad gynybai būtų skiriama nuo 5 iki 5,5 proc. BVP.
Vadinamieji Mastrichto kriterijai reikalauja, kad viešųjų finansų deficitas einamaisiais metais neviršytų 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o valstybės skola neviršytų 60 proc. ekonomikos dydžio.
G. Nausėda teigė neabejojantis, kad Lietuvai pavyktų įtikinti Europos Komisiją nepaisyti šių kriterijų dėl didesnio gynybos finansavimo.
Pasak prezidento vyriausiojo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Kęstučio Budrio, alternatyvų sprendimui išvystyti diviziją iki 2030 metų nėra.
„Kaip jau buvo sakyta, mes negalime sau leisti turėti planus įgyvendintus tik 2040 metais. Nežinia, kam mums tada jų reikės“, – „LRT Forume“ sakė K. Budrys.
Šiuo metu Lietuva gynybai skiria apie 2,5 mlrd. eurų arba 3,2 proc. BVP.
Kitų metų valstybės biudžeto projekte numatyta panaši suma krašto apsaugai, tačiau, prognozuojant ekonomikos augimą, ji sudarys kiek daugiau nei 3 proc. BVP.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Litgrid“: suremontavus Suomijos branduolines elektrines elektra pigo 4 proc.
Pasibaigus branduolinių elektrinių remontui Suomijoje, vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 4 proc. iki 86,6 euro už megavatvalandę (MWh). ...
-
Lietuvai siūloma pasitraukti iš energetikos chartijos sutarties1
Energetikos ministerija siūlo Lietuvai pasitraukti iš beveik prieš tris dešimtmečius pasirašytos Energetikos chartijos sutarties. ...
-
VERT: vidutinė šilumos kaina gruodį didėja 7 proc.1
Vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje gruodį sieks 7,72 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 7,2 proc. daugiau nei lapkritį, skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...
-
Europine geležinkelio vėže pirmąkart atgabentas krovinys iš Austrijos
Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ pirmą kartą europine vėže atgabeno krovinį iš Austrijos – į Šeštokus netoli Lenkijos sienos pervežtos ...
-
Atlyginimų atotrūkis tarp sostinės ir kitų regionų trečiąjį ketvirtį kiek mažėjo
Atlyginimų atotrūkis tarp Sostinės ir Vidurio ir vakarų Lietuvos regionų trečiąjį šių metų ketvirtį siekė 394,7 euro ir per ketvirtį sumažėjo 18,9 euro, pirmadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Pradėta platinti trečioji gynybos obligacijų emisija
Pirmadienį pradėta platinti trečioji gynybos obligacijų emisija, pranešė Finansų ministerija. ...
-
Kodėl pabrango sviestas ir pieno produktai?4
Parduotuvėse rekordiškai pabrango sviestas, auga ir kitų pieno produktų kainos. Prognozuojama, kad pieno produktai po Naujųjų gali ir toliau brangti. Apie tai, kiek teks mokėti už sviestą ir kaip tai brangins kitus gaminius, kuriuose naudojamas ...
-
Biurokratijos pelkėje stringa milijardiniai projektai: atskleistos gilios sistemos problemos6
„Teltonikos“ istorija išryškino biurokratijos pelkę Lietuvoje. Šalyje dirba daugiau valdininkų, nei įprasta išsivysčiusiose valstybėse. Negana to, verslas skundžiasi, kad tie patys valdininkai kuria įvairius riboj...
-
J. Rojaka: sprendimai dėl PVM lengvatos restoranams nebus greiti1
Šių metų pradžioje panaikinus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maitinimo verslui ir nemažai restoranų užsidarant, Seimo ekonomikos komiteto narė Jekaterina Rojaka sako, kad galimas PVM mažinimas ar kiti sprendimai galėtų būti pr...
-
Vilnius lietuvių nebetraukia: kokias alternatyvas renkasi?3
Kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje respondentai, planuojantys pirkti būstą per artimiausius trejus metus, dažniausiai renkasi sostinę arba jos apylinkes. Tuo tarpu Lietuvoje situacija kitokia – Vilnių kaip trokštamo būsto vietą renkasi ma...