- Artūras Ketlerius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Baltijos energijos rinkos jungčių plano (BEMIP) valstybės sutaria, kad Baltijos šalių elektros tinklai turi būti sinchronizuojami su kontinentine Europa per Lenkiją.
Tačiau dar reikia išgryninti detales - vienu pagrindinių klausimų išlieka, ar prireiks antros elektros jungties „LitPol Link“.
Trečiadienį Briuselyje BEMIP valstybių susitikime dalyvavęs energetikos viceministras Egidijus Purlys BNS teigė, kad visos šalys sutaria, jog prioritetas turi būti skiriamas elektros tinklų sinchronizavimui per Lenkiją. Dėl to planuojama pasirašyti politinę deklaraciją. Jos tekstas šiuo metu derinamas.
„Šiandien buvo kalbama apie supratimo memorandumo tekstą ir, kas džiugu, kad jame įtvirtinta prioritetinė opcija, prioritetinis sinchronizacijos pasirinkimas - su kontinentinės Europos tinklais per Lenkiją. Taip pat yra kalbama apie jau galutinį supratimo memorandumo tekstą, jis galėtų būti pasirašytas politikų“, - telefonu iš Briuselio sakė E.Purlys.
Pasak jo, memorandumo tekste taip pat numatyta, kad Baltijos šalių ir Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatoriai kartu su Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacija ENTSO-E rengs studiją, kuri turės atsakyti į techninius sinchronizavimo klausimus. Ji taip pat turėtų patvirtinti, ar viena „LitPol Link“ jungtis yra pakankamai saugi Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros tinklų sinchronizavimui.
Būtent klausimas, kiek elektros jungčių su Lenkija reikia sinchronizavimui, gali sukelti daugiausiai diskusijų. Pasak E.Purlio, Lietuvos elektros operatorė „Litgrid“ teigia, jog pakaks vienos elektros jungties. Tačiau Estijos elektros operatorė „Elering“ BNS anksčiau nurodė, kad nesutiks su sinchronizacija tik per vieną liniją, nes tai nėra pakankamai saugu.
Anot E.Purlio, jungčių skaičius į supratimo memorandumą nebus įtrauktas.
„Nedetalizuojame šito dalyko, tą turės nustatyti operatoriai kartu su ENTSO-E. ENTSO-E atliks savo vertinimą ir tada jie pasisakys dėl pakankamo saugumo lygio ir kiek, kokių priemonių tam saugumo lygiui reikės įgyvendinti - ar reikės per vieną, ar per dvi“, - sakė viceministras.
Lenkija pasisako prieš antros „LitPol Link“ jungties statybą. Varšuvos teigimu, tai būtų sunku padaryti dėl aplinkosauginių reikalavimų.
Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras atliko Baltijos šalių sinchronziavimo studiją, kurioje kaip optimaliausią variantą pasirinko sinchronizavimą per Lenkiją dviem elektros jungtimis, kaip tinkamą galimybę įvertino ir sinchronizavimą viena jungtimi.
Baltijos šalys yra sutarusios iki 2025 metų atsijungti nuo rusiškos elektros sistemos ir sinchronizuotis su Europa.
Po ENTSO-E išvadų Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Europos Komisija vėliau turės derėtis su Rusija ir Baltarusija dėl atsijungimo nuo BRELL elektros žiedo. Jame sinchroniškai veikia ir šių šalių elektros sistemos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimo Biudžeto ir finansų komitete – kitų metų biudžeto svarstymas
Kadenciją baigiantis Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) trečiadienį svarstys 2025 metų valstybės biudžeto projektą. ...
-
Vilniaus rajono savivaldybė Bezdonių aikštelę ir sklypus Riešėje skirs gyventojų poreikiams
Vilniaus rajono savivaldybės taryba nusprendė Bezdonyse esančios aikštelės teritoriją ir du Riešės žemės sklypus pritaikyti visuomenės poreikiams. ...
-
EK turėtų išmokėti Lietuvai dar 463 mln. eurų RRF subsidijos bei paskolos
Europos Komisija (EK) preliminariai teigiamai įvertino trečią Lietuvos prašymą išmokėti dalį paramos bei paskolos iš Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF). ...
-
V. Lopeta palieka „Swedbank“4
Vieno didžiausių bankų Lietuvoje „Swedbank“ Komunikacijos ir tvarumo tarnybos vadovas Valdas Lopeta traukiasi iš pareigų. ...
-
Ekspertai apie pirmąsias šildymo sąskaitas: džiaugtis dar anksti1
Gyventojus jau pasiekė pirmosios šildymo sąskaitos. Tiesa, šiemet pirmą kartą jos stebina maloniai. Sostinėje šilumos kilovatvalandė pigo trečdaliu. Tiesa, ekspertai atviri – džiaugtis gerokai mažesnėmis sąskaitomis dar an...
-
Ekonomistai skeptiškai vertina būsimos Vyriausybės žadamus pokyčius1
Pirmadienį pasirašius būsimos valdančiosios koalicijos sutartį, ekonomistai įvertino naujosios valdžios žadamus pokyčius. Nors ekspertai sako pritariantys poreikiui didinti valstybės biudžeto pajamas, jie įspėja, kad planuojami pokyčiai gal...
-
Juodąjį penktadienį kviečia pakeisti Žaliuoju1
Kasmet visame pasaulyje minint Juodąjį penktadienį, šiemet asociacija „Investors’ Forum“ kartu su partneriais kviečia atkreipti dėmesį į tvaresnį bet atsakingesnį vartojimą tądien minint Žaliąjį penktadienį. ...
-
V. Ąžuolas siūlo valstybės biudžete numatyti beveik 17 mln. eurų Mažeikių sporto arenos statybai2
Seimo narys, „valstietis“ Valius Ąžuolas registravo pasiūlymą 2025–2027 metų valstybės biudžeto projektui, kuriuo siūloma skirti 16,87 mln. eurų planuojamam statyti Mažeikių sporto ir pramogų centrui. ...
-
LEA: vidutinė elektros energijos kaina „Nord Pool“ išaugo 5,5 proc.
Vidutinė elektros energijos kaina „Nord Pool“ biržoje pirmoje lapkričio pusėje buvo 5,5 proc. didesnė nei spalio mėnesį ir siekė 0,096 Eur/kWh be PVM. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, praėjusios savaitės vidutinė elektro...
-
Lietuviai nuogąstauja, kad atvykėliai perims darbo vietas: ar tai realu?25
Lietuvoje daugėjant imigrantų, tautiečių požiūris į juos, deja, keičiasi į blogąją pusę. Lietuviai nuogąstauja, kad atvykėliai perims darbo vietas, apkraus socialinių paslaugų sistemą ar bus linkę daryti nusikaltimus. Apie tai, kiek pagrįsto...