- „Kauno dienos“, BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad 8,7 mln. eurų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) subsidijos Europos Komisija (EK) neišmokėjo dėl, Briuselio teigimu, nepakankamai ambicingos pernai Seimui pateiktos mokesčių reformos ir mokestinių lengvatų peržiūros.
Liko teismų kelias
„Mūsų pateikti sprendimai Seimui yra susiję su individualios veiklos peržiūra, mažųjų bendrijų apmokestinimu, verslo liudijimais, taip pat atskirų lengvatų (peržiūra), kurios yra atskiruose įstatymuose, tarkime pelno mokesčio, gyvybės draudimo […]. Tačiau, EK nuomone, spektras turėtų būti platesnis. Nežinau, kodėl“, – žurnalistams sakė G. Skaistė.
EK, gegužės pradžioje priėmusi teigiamą dalinį įvertinimą, leido Lietuvai naudoti dar 8,7 mln. eurų iš pernai įšaldytų 26 mln. eurų RRF subsidijos. Tačiau dėl galutinai nepasiekto su mokesčių lengvatomis susijusio rodiklio Briuselis paliko neišmokėtą 8,7 mln. eurų paramos dalį. Dar 14,9 mln. eurų (atskaičiavus dalį jau išmokėto avanso) buvo išmokėta gegužę.
Dėl neišmokėtos sumos Vyriausybė birželį nutarė kreiptis į ES Bendrąjį Teismą – iki liepos 16 d. numatoma pateikti ieškinį, prašant panaikinti EK sprendimą. Jei teismas priimtų Lietuvai nepalankų sprendimą, 8,7 mln. eurų subsidijos dalis būtų prarasta galutinai.
„Taip, dabar likęs yra teisminio proceso kelias“, – teigė G. Skaistė.
RRF lėšos išmokamos pagal valstybės įsipareigojimų įgyvendinimą. Tarp Lietuvos įsipareigojimų yra mokesčių lengvatų atsisakymas.
EK atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega patvirtino, kad EK 8,7 mln. eurų subsidiją paliko įšaldytą dėl nepakankamos mokesčių pertvarkos, daugiausia susijusios su kai kurių lengvatų atsisakymu.
„Lietuvos atveju įšaldytos lėšos yra susijusios su mokesčių pertvarka ir šiuo atveju, EK vertinimu, pateikti pasiūlymai nenumatė tiek tokių prisiimtų pertvarkų ir dėl tos priežasties lėšos buvo įšaldytos“, – žurnalistams sakė M. Vaščega.
„Tai susiję su mokesčių sistemos pakeitimais, kad ji būtų teisingesnė ir joje nebebūtų tam tikrų specialių apmokestinimo režimų arba tam tikrų išimčių [...], daugiausia susijusių su pajamų apmokestinimu“, – pridūrė jis.
Trys ketvirtadaliai – įgyvendinta
Mokesčių reformos paketą Vyriausybė pristatė prieš metus, tačiau jis taip ir nepasiekė priėmimo stadijos, Seime nesulaukus paramos iš opozicijos ir dėl pertvarkos susiginčijus patiems valdantiesiems.
Jeigu politinis debatas stringa, negaliu atsiskaityti už visus kitus rodiklius, kuriuos Lietuva jau yra pasiekusi. Mūsų pažanga didesnė, tačiau nustatyta metodika man neleidžia prašyti pinigų už jau įgyvendintus rodiklius.
„Būtent šio rodiklio (lengvatų atsisakymo) apimtis sukėlė klausimų EK. Mes manome, kad tiek, kiek įsipareigojome, kiek suplanuota Vyriausybės programoje, kiek aš įgaliojimą kaip ministrė turiu įsipareigoti EK, tas ir buvo padaryta“, – teigė G. Skaistė.
„EK mano, kad ambicija turėjo būti didesnė. Nežinau, kodėl jie taip mano. Matyt, teismas atsakys, ar jų manymas, ar mūsų įsipareigojimai, užrašyti plane „Naujos kartos Lietuva“, atitinka realybę“, – kalbėjo ministrė.
G. Skaistė tikino, kad Lietuva yra žymiai pasistūmėjusi ir įgyvendinusi tris ketvirtadalius reformų, reikalingų RRF lėšoms gauti, paskelbusi 95 proc. kvietimų plane „Naujos kartos Lietuva“ numatytoms investicijoms ir sudariusi daugiau nei 80 proc. su jomis susijusių sutarčių.
„Sakyčiau, kad investicijos įgauna pagreitį ir jau pasiekėme tą įgyvendinimo etapą, kai lėšos realiai pasiekia ekonomiką“, – teigė finansų ministrė.
Ragina paskubėti
EK Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo darbo grupės direktorė Celine Gauer ragina Lietuvą sparčiau teikti paraiškas RRF lėšoms.
Lietuva šiuo metu yra pateikusi po vieną paraišką subsidijai ir paskolai. Pareigūnės teigimu, Italija yra pateikusi šešias paraiškas, Kroatija – penkias, o Vengrija ir Švedija – nė vienos.
„Lietuvai sekasi neblogai, ji vykdo planą ir įgyvendina investicijas, tačiau dabar reikia pagreitinti mokėjimo paraiškų procesą, nes tai mums leidžia pamatuoti, kiek jau buvo padaryta. Norėčiau jus paraginti paskubėti, nes 2026 m. procesas ir planas pasibaigs, dėl iki tol iki galo neįgyvendintų priemonių bus prarastas finansavimas“, – Vilniuje vykusioje konferencijoje sakė C. Gauer.
Finansų ministrė G. Skaistė teigė, kad šalys RRF paramos rodiklius susidėliojo anksčiau, o EK jų vertinimo metodiką patvirtino po dvejų metų.
„Jeigu būčiau žinojusi viską, ką žinau šiandien, matyt, tokia drąsi nebūčiau buvusi ir visus mokestinius rodiklius būčiau sudėjusi į vieną mokėjimo prašymą pačioje kadencijos pabaigoje ir kaip nors per tuos visus metus būtume tuos planus įgyvendinę“, – konferencijoje kalbėjo G. Skaistė.
„Jeigu politinis debatas stringa, negaliu atsiskaityti už visus kitus rodiklius, kuriuos Lietuva jau yra pasiekusi. Mūsų pažanga didesnė, tačiau nustatyta metodika man neleidžia prašyti pinigų už jau įgyvendintus rodiklius“, – kalbėjo ministrė.
Atsakomybė tenka ir Seimui
Pasak G. Skaistės, tolesnė RRF parama Lietuvai priklauso ir nuo Seimo sprendimų, tarp jų – ir susijusių su mokesčių pertvarka.
„Ar šiandien galiu drąsiai pasakyti, kad Seimas yra įgalus priimti mokesčių paketą? Manyčiau, drąsiai palaukime rinkimų ir matysime, kiek tos ambicijos išlieka po jų“, – pareiškė ministrė.
EK pernai gegužę už pirmuosius apie 30 rodiklių išmokėjo Lietuvai pirmąją išmoką iš RRF – 542,3 mln. eurų.
Iki šiol Lietuva yra gavusi beveik 1 mlrd. eurų RRF subsidijų ir daugiau kaip 470 mln. eurų paskolų.
Plane „Naujos kartos Lietuva“ reformoms ir investicijų projektams numatyta skirti beveik 2,3 mlrd. eurų subsidijų ir 1,55 mlrd. eurų paskolų. Šiuo metu įgyvendinti 59 reformų ir 14 investicijų rodikliai, EK atsiskaityta už 38 rodiklius.
Padės gynybos paketas?
G. Skaistė taip pat teigia, kad dalis Seimo birželį priimto gynybos mokesčių paketo gali būti panaudota kaip argumentas vėliau Briuseliui atsiskaitant už RRF įsipareigojimus.
Kartu su gynybos mokesčių paketu priimtomis Pelno mokesčio įstatymo pataisomis atsisakyta specialių pelno mokesčio lengvatų draudimo ir sveikatos sektoriams, automobilių atskaitos ribojimo, susieto su žalumu, – iš pajamų būtų atskaitoma 75 tūkst. eurų lengvųjų automobilių įsigijimo ir nuomos išlaidų, jeigu jų išmetamas anglies dioksido (CO2) kiekis lygus nuliui, ir 10 tūkst. eurų, jei CO2 viršija 200 g/km.
G. Skaistė minėjo, kad nors pirminis gynybos mokesčių paketo tikslas buvo surinkti krašto apsaugai reikalingų lėšų, tačiau panaikintos lengvatos gali būti papildomas argumentas gauti RRF lėšų.
„Su gynybos paketu buvo atsisakyta kelių lengvatų, kurios yra susijusios su pelno mokesčio reguliavimu. […] matyt, tai bus galima įskaityti, tačiau tai tikrai nėra didžioji to rodiklio dalis“, – kalbėjo ministrė.
„Teikiant kitus mokėjimo prašymus, kuriuose jau bus atsiskaitoma ne už tai, ką pateikė Vyriausybė Seimui, bet už tai, ką Seimas priėmė, ta informacija ir bus pateikta EK“, – kalbėjo ji.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas linkęs ištaisyti spragą, palikusią dalį žmonių be bedarbio pašalpos
Seimas imasi svarstyti įstatymo pataisas, leisiančias gauti bedarbio pašalpą veiklos nevykdančių įmonių, kurioms valstybė inicijavo likvidavimo procedūrą, savininkams. ...
-
NKSC: daugėja Baltijos regione į kritinę infrastuktūrą nutaikytų kibernetinių atakų
Baltijos jūros regiono šalyse dažnėja į kritinę infrastruktūrą nutaikytos kibernetinės atakos, rodo Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) kartu su užsienio partneriais atlikta studija. ...
-
Lietuvoje žemiau skurdo rizikos ribos gyvena penktadalis žmonių9
589 tūkst. žmonių Lietuvoje gyvena žemiau skurdo rizikos ribos, teigia Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė. Anot jos, statistika iš esmės nesikeičia nuo metų, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjung...
-
Lietuvos bankas smerkia TVF sprendimą atnaujinti ryšius su Rusija1
Lietuvos bankas (LB) pareiškė smerkiantis Tarptautinio valiutos fondo (TVF) sprendimą atnaujinti ryšius su Rusija. LB pritarė tokiai pat Lenkijos, Latvijos, Estijos bei Šiaurės Europos šalių pozicijai. ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 26,6 mln. eurų2
Pirmadienį baigėsi 14-tos Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai jų įsigijo už 26,6 mln. eurų. ...
-
Lietuva prašo EK išmokėti 463 mln. eurų RRF subsidiją bei paskolą4
Europos Komisija (EK) pirmadienį gavo jau trečią Lietuvos prašymą išmokėti dalį paramos bei paskolos iš Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF). ...
-
Keičiasi vartotojų poreikiai: vis dažniau atsižvelgia į produktų kokybę
Lietuvos vartotojams renkantis maisto produktus – pieną, duoną ar mėsą – vis dažniau pasirinkimą nulemia ne tik kaina, bet ir kokybė, liudija „Havas Group“ ir „Norstat“ atliktas tyrimas. ...
-
S. Krėpšta: valstybinis antrosios pakopos pensijų fondas padidintų gyventojų dalyvavimą sistemoje9
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad mažas Lietuvos gyventojų dalyvavimas antrojoje pensijų pakopoje kyla iš nepasitikėjimo pensijų sistema. Pasak jo, valstybinio antrosios pakopos pensijų fondo įsteigimas padidint...
-
Lietuvos bankas gerina šių metų BVP prognozę
Lietuvos bankas (LB) pagerino birželį skelbtą prognozę – anot jo, šių metų šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,2 procento. ...
-
Ministerija patvirtino naują žvyrkelių programą: planuoja išasfaltuoti 750 km šalies kelio ruožų2
Susisiekimo ministerija antradienį patvirtino bendrovės „Via Lietuva“ parengtą 425 mln. eurų vertės žvyrkelių programą. Ją įgyvendinus, šalyje būtų išasfaltuota 750 km žvyrkelių, o neasfaltuotų kelių liktų tik apie pe...