- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
2024 m. gegužės 1 d. švęsime Lietuvos narystės ES 20-metį. Tai – bene pats svarbiausias Lietuvos politinis ir ekonominis sprendimas, nulėmęs sparčią valstybės pažangą. Tapus stipriausios pasaulyje ekonominės sąjungos nare, Lietuvai buvo suteikta galimybė pasinaudoti vienu iš narystės privalumų – ES fondų lėšomis. Beveik per du dešimtmečius Lietuva jau gavo 20 mlrd. eurų investicijų, jos bus skiriamos ir ateityje.
Kartu su ES investicijomis gerinama švietimo ir medicinos paslaugų kokybė, gražinama aplinka, mažinama socialinė atskirtis, skatinamas verslas, kuriamos darbo vietos. Kiekvienas ES investicijų euras prisidėjo prie Lietuvos žmonių gerovės. Ne visi įgyvendinti pokyčiai yra akivaizdūs – kai kurie jų jau nematomi, nes šiandien savaime suprantami, tarytum taip visada ir buvo.
Visi galime didžiuotis teigiamais pokyčiais mūsų šalyje. ES investicijos padėjo išaugti mūsų šaliai – ne tik atsinaujinę miestai ir miesteliai, bet ir dažniausiai laimingi, savimi pasitikintys žmonės. ES esame mes ir investicijų geruosius pavyzdžius kuriame mes patys – valstybė ir savivaldybės, bendruomenės, verslininkai, startuoliai, nevyriausybinės organizacijos ir tiesiog visi idėjų turintys Lietuvos žmonės.
ES biudžetas surenkamas iš muitų, taikomų importui iš ES nepriklausančių šalių, nedidelės kiekvienoje valstybėje surinkto pridėtinės vertės mokesčio dalies, valstybių narių bendrųjų nacionalinių pajamų dalies, atsižvelgiant į šalių turtingumą, taip pat kitų pajamų. Svarbu pabrėžti, kad, priešingai nei nacionaliniai biudžetai, ES pinigai yra skirti investicijoms.
Šioje naujoje ES finansinės paramos perspektyvoje net 1,8 mlrd. eurų investicijų skirta mūsų šalies regionams, kurie patys savarankiškai, skatindami bendruomenes tarpusavyje susitarti dėl būtinų projektų, planuos investicijas, reikalingas konkrečiai plėtrai ir gyvenimo kokybei gerinti.
Norisi pabrėžti, kad dar papildomai numatyta 828 mln. eurų, kurie skirti viešųjų paslaugų prieinamumui gerinti regionuose ir vietos bendruomenių verslumui skatinti. Dar 709 mln. eurų skiriama socialinei integracijai. Šie pinigai skiriami palankių sąlygų neturintiems asmenims įtraukti, lygioms galimybėms ir aktyviam dalyvavimui visuomenėje skatinti, institucinės globos pertvarkai, kompleksinėms paslaugoms šeimoms vystyti ir pan.
Aplinkai ir klimato kaitos problemoms spręsti skiriama 947 mln. eurų, mokslui ir inovacijoms – 650 mln. eurų, švietimo sistemai – 542 mln. eurų, sveikatos apsaugai – 531 mln. eurų, verslo investicijoms – 535 mln. eurų, darbo rinkos plėtrai – 320 mln. eurų, kultūros sferai – 126 mln. eurų.
Tai labai dideli ir mūsų šaliai itin reikalingi pinigai, kurie padės sukurti geresnes sąlygas mums ir mūsų vaikams.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
VDU Žemės ūkio akademijoje vyks pluoštinių kanapių verslo konferencija
Vytauto didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijoje, Kauno rajone, penktadienį prasideda pluoštinių kanapių verslo konferencija ir paroda „Cannabis Hub.LT-2024“. ...
-
„Telia“ kompetencijų centras Lietuvoje atleidžia 153 darbuotojus
Telekomunikacijų bendrovės „Telia Company“ kompetencijų centras Baltijos ir Skandinavijos regionui „Telia Global Services Lithuania“ atleidžia 153 žmones, apie tai pranešė ir Užimtumo tarnybai. ...
-
Baltijos dažnio rezervų rinka atidaroma vasario 4 dieną2
Baltijos šalių sistemų operatoriai nusprendė, kad dažnio rezervų rinka bus atidaryta ir pirmasis aukcionas įvyks 2025 m. vasario 4 d. ...
-
„Via Lietuva“ kitąmet žada skirti didesnį dėmesį tiltų rekonstravimui
„Via Lietuva“ infrastruktūros grupės vadovo Martyno Gedaminsko teigimu, didelė dalis šalies kelių infrastruktūros jau yra blogos būklės, kuri kiekvienais metais vis prastėja. Anot jo, kitąmet „Via Lietuva“ didesnį dėme...
-
S. Krėpšta: apeinant sankcijas, Rusijos ir Baltarusijos mokėjimai vykdomi per Kiniją, Turkiją, JAE2
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta teigia, kad bandydami apeiti sankcijas, Rusijos ir Baltarusijos režimai nuo 2023 m. vidurio vis daugiau mokėjimų vykdo per Kiniją, Turkiją ar Jungtinius Arabų Emyratus. LB atstovas pabrėžė, ka...
-
Žeria kritiką: neapsimokės dirbti10
Seime svarstytas kitų metų valstybės biudžetas jau sulaukė ne tik politikų, bet ir ekonomistų kritikos. Tikima, kad toks biudžetas skatins gyventojus nedirbti, gyventi iš socialinių išmokų, neužtikrins išsikeltų visuomenės ir ...
-
Seimas pritarė siūlymui Šiaulių LEZ plėsti iki 218 hektarų
Seimas pritarė šešių parlamentarų siūlymui Šiaulių laisvąją ekonominę zoną (LEZ) nuo kitų metų gegužės išplėsti iki 218 hektarų – tiek, kiek buvo numatyta pirminiame variante, kai ši zona buvo steigiama p...
-
Ekonomika pagal D. Trumpą: ko tikėtis?
Antraštės skelbia: „Rinkos švenčia Donaldo Trumpo pergalę, pralaimėjimą aprauda atsinaujinanti energetika. Doleris, bitkoinas fiksuoja rekordus.“ Taigi, ką gali padaryti D. Trumpas Amerikos ir pasaulio ekonomikai? Ką tai rei&sc...
-
Seimas svarstys įpareigoti transportą ir pramonę vartoti daugiau atsinaujinančių išteklių
Seimas ketvirtadienį nusprendė svarstyti, ar į nacionalinę teisę perkelti europinius tikslus ir priemones, kaip skatinti atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) vartojimą bei atsinaujinančios energetikos pajėgumų plėtrą. ...
-
Seimas leido šalinti su Rusija siejamą verslą iš visų strateginių pirkimų
Seimas ketvirtadienį leido šalinti su Rusija siejamą verslą iš viešųjų pirkimų gynybos, energetikos, vandentvarkos, transporto ar pašto paslaugų srityse. ...