- Dominykas Datkūnas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Via Lietuva“ infrastruktūros grupės vadovo Martyno Gedaminsko teigimu, didelė dalis šalies kelių infrastruktūros jau yra blogos būklės, kuri kiekvienais metais vis prastėja. Anot jo, kitąmet „Via Lietuva“ didesnį dėmesį skirs tiltų tvarkymui, tačiau įspėja, kad negavus pakankamo finansavimo, rezultatai gali nepatenkinti lūkesčių.
„Kalbant apie tiltus, bendrai jų šiandien turime virš 1500 – metų pradžioje turėjome 109 blogos būklės tiltus, o dabar turime jau 124. (...) Kalbame apie infrastruktūrą, kurių vidutinis amžius yra virš 60 metų, ji visa projektuota ir statyta prie visai kitų apkrovų ir kito eismo intensyvumo“, – ketvirtadienį konferencijoje „Vilnius Greentech Forum“ kalbėjo M. Gedaminskas.
„Deja, bet didesnioji dalis kelių infrastruktūros yra tą (gyvavimo – ELTA) ciklo pabaigą pasiekę, todėl ir eskaluojame tą klausimą, jog finansavimas yra reikalingas esamos infrastruktūros palaikymui, rekonstravimui ir modernizavimui“, – pridūrė jis.
„Via Lietuvos“ atstovas paaiškino, kad laiku nesutvarkytas tiltas gali turėti rimtų pasekmių – verslas patiria nuostolius dėl uždarytų arba apribotos apkrovos tiltų, taip pat jie ardosi dėl barstomosios druskos, patenkančios į tiltus laikančias konstrukcijas.
„Verslai patiria didžiulius nuostolius, galime kalbėti apie tą patį žemės ūkį, kuris yra pakankamai Lietuvoje išvystytas. Turime nemažai skundų ir atsiliepimų, kai ūkininko laukai yra kitoje pusėje tilto ir jam kiekvieną dieną jam reikia papildomai važiuoti 20 km“, – aiškino M. Gedaminskas.
„Laiku nesutvarkytas tiltas, laiku nesutvarkyta hidroizoliacija arba nepakeistas deformacinis pjūvis, jis padaro didžiulę neatlygintiną žalą statinio ilgaamžiškumui. Kadangi keliai barstomi druska tai reiškia, kad visas druskingas vanduo patenka į betonines laikančias konstrukcijas, tada vanduo išgaruoja, o druska lieka“, – sakė jis.
Via Lietuvos“ atstovas paaiškino, kad laiku nesutvarkytas tiltas gali turėti rimtų pasekmių – verslas patiria nuostolius dėl uždarytų arba apribotos apkrovos tiltų (...)
M. Gedaminskas taip pat prognozuoja, kad kelių metų bėgyje pusketvirto tūkstančio kilometrų kelių būklė gali degraduoti iki „blogos“ arba „labai blogos“.
„Šiandien bendrai Lietuvoje turime virš 6000 km kelių su asfalto danga, kurių būklė yra bloga arba labai bloga. 3500 km kelių yra ant labai trapios ir siauros ribos kur gali tapti labai blogos būklės keliais. (...) Vertiname, kad tai įvyks turbūt 2-3 metų bėgyje, jei tam nebus skirtas papildomas finansavimas“, – tikino jis.
ELTA primena, kad spalio viduryje finansų ministrė Gintarė Skaistė pristatė planuojamą 2025 m. valstybės biudžetą.
Numatyta, kad biudžeto pajamos kitąmet sieks 17,98 mlrd. eurų, išlaidos – 23,02 mlrd. eurų. Lyginant su šiais metais, numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1 mlrd. eurų (5,9 proc.), išlaidos – virš 2,4 mlrd. eurų (11,7 proc.).
Valdžios sektoriaus skola 2025 m. sudarys 43,2 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 42,3 proc.), deficitas – 3 proc.
Lietuvos kelių priežiūrai ir tvarkymai kitų metų biudžete numatyta skirti 784 mln. eurų, 2024 m. šiam tikslui skirta 882 mln. eurų. Kelių priežiūros ir plėtros programoje (KPPP) numatyti 563,2 mln. eurai, o lėšos iš gynybos fondo lėšų kariniam mobilumui sieks 59,1 mln. eurų. Dar 161,2 mln. eurų numatyti iš ES finansinės paramos (Europos infrastruktūros tinklų priemonės, 2021–2027 m. ES fondų lėšų).
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas tvirtins 2025-ųjų valstybės biudžetą1
Seimas ketvirtadienį tvirtins kitų metų biudžetą, kurį parengė kadenciją baigusi konservatorės Ingridos Šimonytės Vyriausybė, o nežymiai pakoregavo socialdemokrato Gintauto Palucko Ministrų kabinetas. ...
-
Lenkijos paukščių ūkyje – Niukaslio ligos protrūkis: VMVT Lietuvos ūkininkus ragina būti atsargiais
Lenkijos paukščių ūkyje trečiadienį užfiksuotas 24-asis Niukaslio ligos protrūkis. ...
-
Premjeras dėl pensijų fondų turi dar vieną sprendimą: atsiimti net be specialių aplinkybių1
Ministras pirmininkas Gintautas Paluckas vertina, kad pavasario sesijos metu keičiant antrąją pensijų pakopą ir atsižvelgiant į Konstitucinio teismo (KT) sprendimą, taip pat būtų galima numatyti atsiėmimo be specialių aplinkybių atvejus. ...
-
Paluckas: 2025 m. biudžetas nepaliko vietos PVM lengvatoms maistui, bet ateityje ji galėtų atsirasti5
Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad nors 2025 m. biudžete nėra vietos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatoms kai kuriems maisto produktams, ateityje toks sprendimas bus svarstomas. ...
-
Latvijoje pradėtas tyrimas dėl galbūt netinkamo „Rail Baltica“ lėšų panaudojimo1
Latvijos prokurorai trečiadienį pranešė pradėję tyrimą dėl galbūt netinkamo valstybės lėšų, skirtų brangiai ir vėluojančiai geležinkelio jungčiai tarp Baltijos šalių ir Lenkijos, panaudojimo. ...
-
„Via Lietuva“ kitų metų pradžioje spręs dėl e. tollingo konkursų likimo
Apeliaciniam teismui paskelbus, jog kelių rinkliavos informacinės sistemos, vadinamojo e. tollingo, kūrimo konkursą bendrovė „ProIT“ laimėjo teisėtai, o Klaipėdos apygardos teismui pripažinus neteisėtu valstybinių kelių valdytojos &bdqu...
-
Lietuvos paštas ir vėl kelia kainas3
Lietuvos pašto paslaugos siunčiant siuntinius į užsienį 2025 metais vidutiniškai brangs 0,44 euro daugiau, o laiškus (iki 20 gramų svorio siuntinius) – 0,38 euro. ...
-
Tokio dydžio biudžeto Vilnius dar nėra turėjęs: kam bus skiriami pinigai
Vilniaus miesto tarybai trečiadienį pristatytas ateinančių 2025-ųjų metų biudžetas, preliminariai kitąmet turintis siekti 1,487 mlrd. eurų – 6,2 proc. arba 86 mln. eurų daugiau nei patvirtintas 2024 m. ...
-
Vilniuje kai kam už atliekų tvarkymą teks mokėti daugiau1
Trečiadienį posėdžiavusi Vilniaus miesto savivaldybės taryba patvirtino naujus vietinės rinkliavos už atliekų surinkimą dydžius. ...
-
Lietuvos bitininkai sunerimę: į šalies rinką plūsta padirbtas medus2
Seimo vicepirmininkas ir Lietuvos bitininkų sąjungos prezidentas Juozas Olekas teigia, kad nors Lietuvoje medaus surenkama daugiau nei anksčiau, bitininkai priversti konkuruoti su iš trečiųjų šalių įvežamais ir neretai pigesniais padirbt...