„Iš tikrųjų pastaruosius septynerius metus Lietuvoje restoranų kainos augo sparčiausiai visoje euro zonoje. Jos šiuo metu yra jau didesnės nei Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Portugalijoje ir labai panašios kaip Ispanijoje, kitose Baltijos šalyse. Mes įžengėme į aukštesnį kainų lygį ir, be abejo, Nidoje lygis dar aukštesnis, turbūt nebus neteisinga sakyt, kad jis yra jau labai panašus į Vakarų Europos šalių kainų lygį“, – kalbėjo Ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Kodėl Lietuvoje taip sparčiai auga kainos – yra kelios priežastys, sakė Ž. Mauricas: „Viena iš jų yra pakankamai sparčiai augęs darbo užmokestis. Tikrai tas augimas buvo pakankamai ženklus. Taip pat augo nuomos kainos, didėjo labai sparčiai paklausa. Restoranų apyvarta augdavo kasmet dviženkliais skaičiais ir atitinkamai ta pagunda kainas didinti buvo labai didelė. Deja, iššūkis yra tas, kad kokybė bent jau daugelyje vietų atsiliko ir dabar yra rizika, kad mes tapsime greičiau brangūs nei kokybiški. Tai mes turime ieškoti savęs iš naujo ir kažkaip galvoti, kaip išlaikyti tą patrauklumą tiek užsienio svečiams, tiek ir vietos klientams“.

Toks kainų šuolis Lietuvoje tęsiasi nuo 2015 metų, sakė ekonomistas: „Septynerius metus iš eilės mes turime sparčiausią augimą euro zonos visose šalyse. Netgi jeigu mes eurais paverstume kainų augimą ne euro zonos šalyse, tarkime, Lenkijoje, Čekijoje, Vengrijoje, tai mes vis tiek pirmaujame. Kainos oficialiai per septynerius metus paaugo 45 proc. Mes gerokai lenkiame visas. Antroje vietoje, man atrodo, Čekija su 20 proc. Europos Sąjungos vidurkis – apie 10 proc. Graikijoje 6 proc. paaugo kainos“.

„Danija yra viena iš pirmaujančių valstybių būtent gastronomijos srityje. Ten ji pritraukia labai daug gastronomijos turistų. Anksčiau mes keliaudavome į Prancūziją, Italiją, Ispanijos šiaurinę dalį paskanauti tų patiekalų restoranuose, o dabar keliauja daug žmonių ir į Daniją. Bet į Lietuvą dar nekeliauja“, – teigė Ž. Mauricas.

Kainos oficialiai per septynerius metus paaugo 45 proc. Mes lenkiame visas šalis gerokai. Antroje vietoje, man atrodo, Čekija su 20 proc. Europos Sąjungos vidurkis – apie 10 proc.

„Kainas, matyt, būtų nelabai lengva sumažinti, nes vis tiek tie procesai jau yra įsibėgėję. Dar ekonomistai turi tokį terminą, kad kainos yra „prilimpančios“. Tai reiškia, kad vieną kartą pakėlei, o atgal nemažinsi. Vienintelis kelias, manau, Lietuvai yra pasikelti kokybės kartelę ir bandyti kažkaip atrasti save tam, kad klientas norėtų tą kainą mokėti, kuri yra prašoma iš jo. Medalis turi dvi puses: kainą ir kokybę. Kitu atveju gali pasklisti gandas nelabai geras apie Baltijos šalis. Mes tokie kaip Suomija galime tapt. Ar važiuotumėt į Suomiją apsilankyti jos restoranuose? Turbūt, kad ne – brangu ir nėra kažkokio labai didelio išskirtinumo, o dar toli labai važiuot ir šalta“, – kalbėjo ekonomistas.

„Apskritai rinka labai priklauso nuo vartotojų. Ką vartoja vartotojas, tą ir gamina. Mes buvome jokie vartotojai prieš 30 metų, nes mes išsivadavome iš „geležinės uždangos“ ir nieko nežinojom. Mes valgydavome ananasų užkeptus kepsnius. Mes po truputį mokomės, ateina vyno kultūra, maisto kultūra. Mes susipažįstame tiktai su tuo ir, aišku, evoliucija lems tai, kad kokybė gerės. Bet visų pirma tai yra mūsų atsakomybė. Nes jokio turisto indėlis nebus toks svarus, kad tą kokybę pakeltų iš išorės. Priklauso nuo pačios šalies, nuo pačių vartotojų“, – aiškino jis.

Galimybių, kad kainos ateityje mažės, anot ekonomisto – mažai: „Aš manau, kad geriausias scenarijus būtų, jei kainos neaugtų sparčiausiai euro zonoje, kaip augo iki šiol septynerius metus. Ir kad gerėtų kokybė. Kainos geriausiu atveju nustoja arba pristoja kilti, bet jos nemažėja. Kainos jau nebesumažės“.

Ž. Mauricas davė patarimų ir vartotojams: patarimas yra labai stiprus. Reikia žiūrėti, ką vartoja, domėtis restoranų istorija, iš kur jie gauna produktus, iš kur jie perka juos, kokia yra jų ideologija. Tokiu būdu tas mūsų edukavimasis vyks žymiai greičiau. Nes tai yra pagrindinis mūsų išsigelbėjimo šiaudas. Jeigu mes nesidomėsime, ką valgome, nesidomėsime tais dalykais, kuriuos perkame, tada mes netobulėsime kokybės prasme. Jeigu tu perki bet ką ir dar dedi į savo kūną, tai tada ir rezultatas toks“.