- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Mažiausia metų infliacija Baltijos valstybėse kovą užfiksuota Lietuvoje, o didžiausia išliko Estijoje. Lietuvoje metų infliacija praėjusį mėnesį sulėtėjo iki nulinės nuo 7/10 proc. vasarį. Ir tai yra mažiausia metinė infliacija nuo 2020 m. gruodžio. Apie tai, kodėl Lietuvoje kainos mažėja, kai Latvijoje ir Estijoje auga, LNK žurnalistas kalbėjosi su kainų lyginimo portalo „Pricer.lt“ įkūrėju Arūnu Vizicku.
– Kas nutiko, kad Lietuvoje turime mažiausią metinę infliaciją, kai tuo metu Estijoje ir Latvijoje infliacija yra gana didelė?
– Čia turbūt susiduriam su dvejais reiškiniais. Vienas yra matematika, tiesiog aukštas lygis infliacijos, kuris buvo prieš tai, dabar lyginamas su vis dar tokiom stabiliom kainom. O kitas dalykas toks, kad Lietuvoj mes stebėjom išties intensyvią konkurenciją, kai „Maxima“ parodė „Lidl“, kas yra žemų kainų lygis. To dėka situacija kažkiek pagerėjo ir, sakyčiau, kad kai kuriose vietose matėm prieškarines ar net priešinfliacines kainas. Gaila, kad kiti tinklai prie to neprisidėjo. Dar vienas dalykas, kuris patvirtina šitą teoriją yra kainų lygmuo, kuris dabar drastiškai skiriasi tarp prekybos tinklų privačių etikečių ir prekinių ženklų. Šitoj vietoj mūsų krepšeliai rodo tokį įdomų faktorių, kad pigiausi produktai leidžiasi į prieškarinį lygį, tuo tarpu prekinių ženklų kainų lygis yra užfiksuotas ir jį norima išlaikyti toliau.
– Kaip jūs sakote, tik du prekybos tinklai bandė varžytis, kieno kainos bus mažesnės ir štai mes turim tokį rezultatą. Kaip tik du prekybos tinklai gali pasiekti tokį efektą, kuris atsiliepia visai šalies ekonomikai?
– Sakyčiau, čia turbūt konkurencijos lygmuo matuojamas ne žaidėjų kiekiu, o jų elgsena. Jeigu elgsena ta, kurios pageidauja vartotojas, mes iš karto matome pozityvius ženklus. Kai to nėra, mes turime ir vartojimo stagnaciją, ir pokyčius ne į gerą. Tai daro įtaką ir ekonomikai. Dalis gamintojų, ieškodami vis mažesnės savikainos, iškelia savo gamybą arba po savo etikete padeda vengrišką, bulgarišką, indišką produkciją, vis dar bandydami įteigti, kad tai pagaminta Lietuvoje.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Dalies ekonomistų vertinimu, atsigaunant gyventojų perkamajai galiai, prekybininkai nebematys prasmės mažinti kainų. Atrodo, skamba logiškai, bet ar jūs nematot erdvės, kur tos kainos dar galėtų kažkiek sumažėti?
– Sakyčiau, viskas priklauso nuo vartotojų elgsenos. Jeigu tos pastangos būtų įvertintos, vartotojai atitinkamai rinktųsi produktus, kurie yra labiau akcijuojami ar yra pigesnė alternatyva, tai mes matytume tam tikrus pigimo požymius. Nes yra erdvės pigti. Šitoj vietoj iš tikrųjų yra ir kitų požymių, kur be tam tikro įsikišimo, be reguliavimo, galim atsidurti tokioj aklavietėj, kur šiandien ryte mums padidino išmokas ir pensijas, o per pietus prekybininkai pakėlė kainas. Tai jau yra akivaizdus dalykas, mes tai užfiksavome, fiksuodami savo kainas. Kainos gali kaitaliotis tiesiog akimirksniu.
– Na, bet kovas irgi buvo labai išskirtinis. Jeigu jau stebėti infliaciją pamėnesiui, tai kovą buvo defliacija. Vėlgi, tai yra kainų karas tarp dviejų prekybininkų ar kažkokios įtakos galėjo turėti tos pačios Velykos?
– Šiaip mes fiksavom kokius du tris metus iš eilės, kad prieš Velykas kainos netgi pakildavo. Nes yra tokia nuostata, kad vis tiek žmonės pirks. Šiuo atveju, sakyčiau, šios Velykos yra išskirtinės būtent dėka to, kad buvo inicijuota konkurencija. Galbūt yra ir kitas momentas, kad siekiant maksimalizuoti kiekvieną pardavimą, mes ilgainiui bėgant prieinam prie to, kad piniginė masė, kuri reikalinga tam, kad aš galėčiau sumokėti mokesčius, atlyginimus darbuotojus, pradeda trauktis. Ir reikia skatinti, kad kuo daugiau pinigų įplauktų į kasą, galbūt tai irgi prisidėjo.
Pigiausi produktai leidžiasi į prieškarinį lygį, tuo tarpu prekinių ženklų kainų lygis yra užfiksuotas ir jį norima išlaikyti toliau.
– O kaip bus su paslaugom?
– Su paslaugom šiandien dienai irgi yra panaši situacija. Per infliacijos ir tą pokarinį laikotarpį jos labai ženkliai padidėjo ir mes pigimo nematom, matom kainos fiksaciją. Nors iš tikrųjų preteksto joms keistis yra. Bet čia dažnu atveju mes arba neturim pasirinkimo, arba jau yra įprotis – vaikštai pas meistrą, kuris tave kerpa ir nieko nepadarysi.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
VERT: vidutinė šilumos kaina lapkritį didėja 11,5 proc.
Vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje lapkritį sieks 7,2 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 11,46 proc. daugiau nei spalį, skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...
-
Verslininkas prabilo apie Trakuose sudegintus jo laivus: apėmė beviltiškumas, sumišęs su baime
Verslininkas Mindaugas Beišys praėjusį pavasarį išgyveno sukrečiančią istoriją, primenančią pirmuosius nepriklausomybės metus, kai verslas buvo kontroliuojamas mafijos, o su sunkiai dirbančiais verslininkais buvo susidorojama tiesiog a...
-
Ruošiamasi „Via Baltica“ 160 kilometrų ruožo nuo Kauno iki Latvijos sienos rekonstrukcijai1
Užbaigiant magistralės „Via Baltica“ rekonstrukciją nuo Lenkijos sienos iki Marijampolės, ruošiamasi kito, beveik 160 kilometrų ilgio magistralės ruožo nuo Kauno iki sienos su Latvija rekonstrukcijai. ...
-
RRT: iki 200 įmonių privalo pateikti savo kontaktinius centrus
Europos Sąjungoje (ES) vasarį įsigaliojus Skaitmeninių paslaugų aktui ir jį įgyvendinančiam Informacinės visuomenės paslaugų įstatymui, Lietuvoje yra iki 200 įmonių, kurios Ryšių reguliavimo tarnybai (RRT), kaip Skaitmeninių paslaugų ak...
-
Bedė į piktžaizdę: elektroninių cigarečių parduotuvės rado, kaip apeiti draudimą1
Nuo lapkričio 1 d. draudžiama parduoti elektronines cigaretes ir jų pildykles su skysčiu, kuriose yra cukraus ar saldiklių. Prekybos tinklai, degalinės šias prekes jau išėmė iš lentynų ir teigia didelių nuostolių nepatyrę. Ta...
-
Registrų centras iš virtualiųjų valiutų operatorių sąrašo išbraukė apie 340 įmonių
Registrų centras iš virtualiųjų valiutų keityklos operatorių ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorių sąrašo išbraukė apie 340 įmonių. ...
-
JAV rinkimų įtaka: laukti akcijų kainų šuolio, ar kritimo?
Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) akcijų indeksas – istorinėse aukštumose, tačiau neaišku, kokį postūmį akcijoms duos JAV prezidento rinkimai. Rinkoje yra nerimo ir dėl technologijų sektoriaus, skelbiama, kad bendrovių vadovai pa...
-
Politikai ieško, iš kur imti pinigų pažadams pildyti: akys krypsta į gyventojus5
Nauja valdžia dar nesuformuota, bet aiškėja, kaip norėtų keisti mokesčius. Socialdemokratai ir „Vardan Lietuvos“ skelbia, kad mokesčius keltų tik turtingiausiems. Bet aiškėja, kad mokesčiai gali didėti ir gaunantiems vidutin...
-
Lietuva su Ukraina svarsto steigti bendrą ilgojo nuotolio ginkluotę gaminančią įmonę7
Lietuva su Ukraina kalba apie jungtinės ilgojo nuotolio ginkluotę gaminančios bendrovės steigimą, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
Pokyčiai „Instagram“: tik populiarūs vaizdo įrašai pasižymės aukštesne vaizdo kokybe
Socialinių tinklų platformoje „Instagram“ – pokyčiai. Nuo šiol socialiniame tinkle aukštesne vaizdo kokybe pasižymės tik populiarumo sulaukę vaizdo įrašai, rašoma pranešime žiniasklaidai. ...