- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Centrinis Bankas (ECB) vėl kelia palūkanų normas. Ir toks kėlimas žada būti tikrai ne paskutinis šiais metais. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su ekonomistu Mariumi Dubnikovu.
– Kiek, jūsų manymu, šiemet dar kils palūkanų normos?
– Palūkanos normos turėtų padidėti ketvirčiu procentų. Metams laiko nuo 100 tūkst. eurų, tai prideda žmogui apie 250 eurų išlaidų papildomai. Reikia pastebėti, kad šiais metais prognozuojami dar trys žingsniai po 0,25 proc. Ir palūkanų norma metų gale gali siekti ir 4,25 proc.
– Tai kur ta pabaiga? Kiek dar įmanoma didinti palūkanų normas?
– Kur pabaiga? Turbūt reikėtų žiūrėti už Atlanto. JAV užvakar indikavo, kad padidinus paskutinį kartą po 0,25 proc., t. y. pakėlus palūkanas iki 5,25 proc., greičiausiai bus sustota. Europa paprastai vėluoja apie šešis mėnesius. Tad galima sakyti, kad galbūt metų pabaigoje pasieksime 4,2 ar 4,5 proc. Iš tiesų tai gali būti palūkanų kėlimo pabaiga.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Koks galutinis skaičius laukia galutinėje stotelėje ir kiek ilgai išliks tokios aukštos palūkanos?
– Manau, laikysis panašiai tiek pat laiko, kiek ir JAV. Paprastai palūkanos aukštame lygyje išlieka nuo metų iki dviejų. Na, o tas skaičius bus apie 4,5 proc. Plius, minus. Tai – viršutinė riba, kuri turėtų padėti sureguliuoti infliaciją.
Galbūt metų pabaigoje pasieksime 4,2 ar 4,5 proc. Iš tiesų tai gali būti palūkanų kėlimo pabaiga.
– Jau dabar gyventojai skundžiasi, kad paskolų „kupra“ tik didėja. Kur ta riba, kai gyventojai nebegalės padengti savo įsipareigojimų? Ar augančios palūkanos neišaugins ir „blogų“ paskolų portfelį?
– Šiuo momentu „blogų“ paskolų yra mažai. Padeda padidėję atlyginimai. Be abejo, žmonės, kurie neteko darbo, jiems iškilo didelė problema, nes padidėjusios palūkanos skaudžiai kanda. Tikėtina, kad padidės tokių „blogų“ paskolų. Vaizdžiai kalbant, yra ir savotiškas tikslas sumažinti žmonių lūkesčius tam, kad mažėtų išlaidos ir infliacija trauktųsi. Tas gydymo procesas iš tiesų yra skausmingas. Ir jis, visų pirma, veikia nekilnojamojo turto rinką. Matome kritusią paklausą.
– Keliant palūkanas bandoma pažaboti infliaciją. Nors ji sulėtėjo, bet jis tiek auga. Ar gali taip būti, kad tas palūkanų kėlimas infliacijos jau nebeveikia? O gal, priešingai, reikėtų dar drastiškiau padidinti palūkanas?
– Jeigu drastiškai jos būtų pakeltos, turėtume tokį efektą, kaip rankinio stabdžio įtempimas, kuris staigiai sustabdytų ekonomiką ir tektų ilgai laižyti žaizdas. Tuo tarpu toks laipsniškas palūkanų normų kėlimas leidžia ECB priiminėti sprendimus stebint, kaip į viską reaguojama. Tikrai netiesa, kad į palūkanų kėlimą infliacija nereaguoja. Mes matėme infliacijos šuolį dar praėjusiais metais – judėjimą link 10 proc. Šiandien ji Europos Sąjungoje yra 7 proc. Stabdymas vyksta. Tiesiog nenorima stabdyti labai greitai, nes tai sukeltų kitas problemas, kurias reikėtų spręsti, pavyzdžiui, – gaivinti ekonomiką. Tad nuoseklus darbas duoda rezultatų. JAV – puikus pavyzdys, kur beveik iki 10 proc. šoktelėjusi infliacija jau nusileido iki 5 proc. Jiems pavyko suvaldyti situaciją.
– Ar diržų veržimasis jau prasidėjo, ar bus dar skausmingiau?
– Manau, kad Lietuvoje mes gyvename pakankamai gerai. Lėtas diržo veržimasis vyksta, bet nedrastiškai. Žmonės, kurie turi darbus, iš tikrųjų gali aptarnauti savo paskolas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ministerija – už pašalpų mokėjimą įmonių, kurioms inicijuotas likvidavimas, savininkams
Daliai parlamentarų siūlant mokėti nedarbo išmoką žmogui net ir tuo atveju, jeigu jo įmonės ar mažosios bendrijos atžvilgiu yra inicijuotas likvidavimas, socialinės apsaugos ir darbo viceministras, tokią iniciatyvą vadina logiška. ...
-
Lietuvos bankas pristatys naujas makroekonomines prognozes
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus antradienį apžvelgs Lietuvos ekonomikos raidą bei pristatys naujausias makroekonomines prognozes. ...
-
LTG Dieną be automobilių kviečia švęsti traukinyje1
„Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) kviečia rugsėjo 22-ąją, Dieną be automobilių, švęsti traukinyje, taip mažinant automobilių gamtai daromą žalą. ...
-
LEA: brangiausia elektra – Italijoje, Airijoje, Graikijoje2
Didžiausia didmeninė elektros kaina šiemet fiksuota Italijoje, Airijoje ir Graikijoje, pigiausia – Suomijoje ir Švedijoje. ...
-
Kiek lietuviams pavyksta sutaupyti?4
Iki paskutinio cento uždirbtus pinigus išleidžiančių lietuvių mažėja. Kreditoriai skaičiuoja, kad dabar kas trečias atsideda penktadalį algos, kiti sugeba atsidėti dar reikšmingesnes sumas – net pusę atlyginimo. Tiesa, atsargas ...
-
Seimo teisininkai: R. Budbergytės iniciatyva dėl savitarnos kasų prieštarauja Konstitucijai8
Siūlymas įpareigoti prekybininkus taikyti nuolaidas bei lojalumo programas savitarnos kasose apsiperkantiems pirkėjams prieštarauja Konstitucijai. Tai nustatė Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, įvertinęs Socialdemokratų partijos frakcijos...
-
Prezidentas teikia Seimui denonsuoti tris ekonomines sutartis su Rusija ir Baltarusija3
Prezidentas Gitanas Nausėda pateikė Seimui denonsuoti tris su ekonominiu bendradarbiavimu susijusias tarptautines sutartis su Rusija ir Baltarusija, pirmadienį pranešė Prezidentūra. ...
-
Siūloma apmokestinti visas draudimo sutartis11
Finansų ministerija siūlo įvesti papildomą mokestį – 10 proc. apmokestinti visas draudimo sutartis: nuo automobilių iki būsto. Tiesa, yra keletas išimčių – mokesčio nebūtų gyvybės draudimui, o būsto su paskola draudimą siūlom...
-
LEA: biokuras ir degalai Lietuvoje – pigiausi Baltijos šalyse
Pastarąją savaitę biokuro bei degalų kainos Lietuvoje buvo mažiausios Baltijos šalyse, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Kompensacijos už būsto šildymą: atsakė, kas jas gali gauti3
Nors už lango pastarosiomis dienomis tikra vasara ir namuose šilta, bet jau galima teikti prašymus dėl būsimo šildymo sezono sąskaitų kompensavimų. Kas gali gauti kompensacijas ir kodėl žmonės kartais jų laukia visą sezoną? Be ...