- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Duomenų mokslininko Vaidoto Zemlio-Balevičiaus skaičiavimai pagal Eurostato duomenis išties iškalbingi. Kodėl, pavyzdžiui, Slovėnijos, Latvijos ar Bulgarijos eksportas į Rusiją pernai ne nukrito, o išaugo? Kaip paaiškinti faktą, kad Lietuvos eksportas į Rusiją arba jos kaimynes po karo siekia netoli dviejų milijardų eurų, o Vokietijos 4,4 milijardo? Ar sankcijos Rusijai neefektyvios, aiškinamasi LNK reportaže.
– Kalbame apie sankcionuotą eksportą į Rusiją. Ką jums sako skaičiai, kad sankcionuotas eksportas į Rusiją, kuriai buvo įvestos sankcijos, nukrito 72 proc., bet eksportas į Rusijos kaimynes pakilo 95 proc.?
„Tai reiškia, kad eksportas vyksta toliau. Kai nori, visada galima rasti užpakalines duris“, – į klausimą atsakė kalbintas pašnekovas.
Apie sankcijas Rusijai daug skaičiavimų atliko duomenų mokslininkas, matematikas Vaidotas Zemlys-Balevičius.
„Sankcijų poveikis yra matomas, bet iš kitos pusės matome tai, ko ir buvo galima tikėtis: bendras eksportas į Rusiją beveik visose Europos valstybėse nukrito. Tačiau jei mes žiūrėsime į sankcionuotą eksportą, tai, deja, Lietuva atsiduria ketvirtoje vietoje, kuri eksportavo prekių už milijardą eurų per visą laikotarpį nuo karo pradžios. Ir su 20 proc. paaugusiu bendru eksportu, kuris yra sankcionuotas“, – sakė V. Balevičius.
„Kaip gali būti, kad kokios nors skalbimo mašinos keliauja į Kazachstaną ar kažkur ten ir galiausiai vis tiek atsiranda toje pačioje Rusijoje. Kaip gali būti, kad šalims, kurioms anksčiau tų prekių nereikėjo, staiga jų prireikė, pavyzdžiui, kažkokios įrangos ir pan. Vadinasi, kaip bebūtų gaila, eksportas į Rusiją vyksta ir toliau. Deklaruojame vieną, o realybėje – kita. Statistika nemeluoja“, – svarstė žurnalisto užkalbintas vyras.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Iš vienos pusės galime pasidžiaugti, kad esame dideli eksportuotojai dideli, iš kitos – aptikau ir daugiau kelių, per kuriuos eksportuojamos prekės į Rusiją. Tai – ne tik Kazachstanas, bet ir Baltarusija, Armėnija, Gruzija (Sakartvelas), Kirgistanas ir Uzbekistanas. Apeidinėtojai, kaip sakau, yra inovatyvūs, jie randa būdų, kaip eksportuoti ir apeiti draudimus. Man buvo įdomus dalykas, kad Čekija pradėjo eksportuoti mobiliuosius telefonus į Kazachstaną, nors iki karo nebuvo šių prekių paklausos. Sankcijų temą analizuoju ne aš vienas. Domisi ja ir britų žurnalistai. Nuvažiavę į Rusiją pamatė, kad, pavyzdžiui, naujausi „Rolls-Royce“ yra puikiausiai toliau pardavinėjami – nesilaikoma jokių sankcijų. Patys pardavėjai sako, kad eksportavo per aplinkines šalis. Lietuviai taip pat pasižymi automobilių eksportu ir nenuostabu, nes visada garsėjome kaip automobilių eksportuotojai“, – kalbėjo duomenų mokslininkas.
Aptikau ir daugiau kelių, per kuriuos eksportuojamos prekės į Rusiją. Apeidinėtojai, kaip sakau, yra inovatyvūs, jie randa būdų, kaip eksportuoti ir apeiti draudimus.
Kaip tą spręsti? Ne tik lietuviai, bet ir latviai, graikai, slovėnai ir kroatai išaugino sankcionuotą eksportą.
„Mano analizės tikslas buvo atkreipti dėmesį į šį faktą, kad kiekvienos valstybės institucijos galėtų pasižiūrėti, įvertinti bendrą vaizdą, skaičius ir atsakyti į šį klausimą. Dėliojasi mozaika, kuri rodo, kad ši problema yra ir kad ją reikia spręsti Europos Sąjungos mastu. Specialiai analizavau įdomesnius atvejus, kur eksportas į tas šalis išaugo dviem, trim ar dar daugiau kartų. Arba atsirado iš niekur, nes iki karo jo visai nebuvo“, – savo įžvalgas dėstė V. Balevičius.
Kaip vertina lietuviai tokią situaciją?
„Vertinu gal net teigiamai, nes žmonės rūpinasi savo ekonomine gerove, mes turime galvoti ir apie save ir kaip mums išgyventi. Manau, kad tos sankcijos gal ir neveikia. Beje, nesu už labai griežtas sankcijas“, – sakė užkalbinta moteris.
„Negalime kaltinti verslininkų, kurie nori užsidirbti pinigų ir dirba su tuo, kas yra. Mano analizė parodė, kad valstybės turėtų imtis rimtesnių žingsnių toms sankcijoms įgyvendinti, nes toks sankcijų karas pirmą kartą skelbiamas. Ir kad tos sankcijos sėkmingai veiktų, reikia papildomų pastangų“, – svarstė duomenų mokslininkas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Euro zonos gamintojų kainos mažėjo13-ą mėnesį iš eilės
Euro zonos pramonės produkcijos gamintojų kainų indeksas gegužę, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, nukrito 4,2 proc., rodo Eurostato trečiadienį paskelbti duomenys. ...
-
Metai be nemokamų plastikinių maišelių: vienas centas lietuviams per daug?
Nuo plastikinių maišelių naudojimo draudimų praėjo metai. Parduotuvės skelbia, kad ženkliai sumažėjo jų pirkimas. Kai kuriuose prekybos tinkluose jų įsigyta net iki 70 proc. mažiau nei užpernai. Tai leido sutaupyti 30 tonų plastiko. ...
-
„Rail Baltica“ tiesia ne tik geležinkelį, taip pat stato ir žaliuosius tiltus2
Šiuo metu statomame europinio geležinkelio „Rail Baltica“ ruože projektuojama 19 žaliųjų tiltų. Žalieji tiltai – tai konstrukcijos, statomos siekiant užtikrinti saugų laukinių gyvūnų judėjimą, kertant geležinkelio linij...
-
Bankai premjerei išreiškė susirūpinimą dėl investicinės aplinkos
Penkių didžiausių Lietuvos bankų atstovai premjerei Ingridai Šimonytei išreiškė susirūpinimą dėl šalies investicinės aplinkos neprognozuojamumo. ...
-
V. Mitalas: valstybės ir savivaldybių biudžetuose dar yra rezervų gynybai
Seimui birželį priėmus vadinamąjį gynybos mokesčių paketą, rezervų krašto apsaugai valstybės ir savivaldybių biudžetuose dar yra, įsitikinęs valdančiosios Laisvės partijos vicepirmininkas Vytautas Mitalas. ...
-
Viceministrė: draudimo sutarčių įmoka neatbaidytų gyventojų ir verslo nuo šios paslaugos3
Finansų ministerijos siūlomas dalies draudimo sutarčių apmokestinimas, ieškant papildomų lėšų gynybai, neturėtų atbaidyti gyventojų ir verslo nuo šių paslaugų, sako finansų viceministrė. ...
-
KT spręs, ar už valstybės paimtą žemę su būstu turi būti atlyginta ir neturtinė žala3
Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį skelbs, ar Žemės įstatymo nuostatos, pagal kurias valstybė neprivalo atlyginti neturtinę žalą už visuomenės poreikiams paimtą žemę su namu, atitinka Konstituciją. ...
-
Dėl neigiamo dėmesio Lietuvoje I. Trinkūnaitės vadovaujama „iSun“ atleidžia darbuotojų4
Šveicarijoje lietuvių įkurta finansinių technologijų grupė „iSun“ imasi pokyčių: Lietuvoje atleido per dvi dešimtis darbuotojų, planuoja iškelti dalį funkcijų, kurios iki šiol buvo atliekamos Vilniuje, antradie...
-
Raseinių rajono ūkyje fiksuotas antrasis šiemet afrikinio kiaulių maro židinys5
Antradienį patvirtintas antrasis afrikinio kiaulių maro (AKM) židinys, pranešė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). ...
-
VMVT stebi Dainų šventės maitinimą: šiurkščių pažeidimų nenustatyta
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai, sostinėje vykstančios Dainų šventės metu, tikrindami maisto saugą, kokybę, higienos reikalavimus grubių pažeidimų kol kas nenustatė. ...