„Matome, kiek žmonių dirba, likviduoja tas pasekmes ir turbūt šiai dienai kas parą pajudina (atkuria elektros tiekimą – BNS) apie 50 tūkst. vartotojų, kai sąlygos elektros atkūrimo šiai dienai yra ypatingai sudėtingos. Teko lankytis vakar vienoje iš tokių atkarpų (Vilniaus rajone – BNS), kur matome, kad žmonės dirba ir purve, ir dieną, ir naktį, tai turbūt sakyti, kad ESO dar kažko nedaro, aš nedrįsčiau“, – trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį žurnalistams sakė Dainius Kreivys.

„ESO šiai dienai daro, ką gali“, – pridūrė energetikos ministras.

ESO šiai dienai daro, ką gali.

Socialiniuose tinkluose pasirodžius informacijai, kad ESO vartotojams praneša apie atkūrusi elektros tiekimą, nors realiai elektra nėra tiekiama, D. Kreivys ministras teigė manantis, kad tokie atvejai yra pavieniai.

„Aš manau, kad tai vienetiniai atvejai, tokie yra ir mes esam pasigilinę, tai nėra masinis reiškinys, nemanau, kad taip yra“, – kalbėjo D. Kreivys.

Apžvalgininkas Rimvydas Valatka antradienį vakare savo „Facebook“ paskyroje rašė turintis informacijos, jog vartotojai, gavę ESO žinutes apie atkurtą elektros tiekimą, tačiau pamatę, kad jų namuose elektros dar nėra, turi iš naujo registruoti gedimą.

Energetikos ministras D. Kreivys teigė, kad kompensacijas ESO skaičiuos kartu su energetikos rinkos reguliuotoju – Valstybine energetikos reguliavimo taryba (VERT): „Tai suskaičiuosim, yra tam reguliatorius kartu su įmone suskaičiuos ir matys“.

ESO trečiadienį priminė, jog VERT patvirtinus avarijos faktą ir teritoriją, kompensacijos būtų mokamos tiems vartotojams, kuriems elektros tiekimas buvo sutrikęs daugiau nei tris paras.

Bendrovės skaičiavimais, vidutiniškai apie 150 kilovatvalandžių (kWh) elektros per mėnesį suvartojančiam vartotojui už tris be elektros praleistas paras priklausytų 35 eurų fiksuota kompensacija, papildomai mokant po 0,82 euro už kiekvieną pavėluotą valandą.

Ministras taip pat pabrėžė, kad per pastarąjį dešimtmetį į elektros tinklus investuota per 1,7 mlrd. eurų, o per ateinančius 10 metų planuojama investuoti dar 3,3 mlrd. eurų.

„Šita audra buvo didesnė negu prieš ketverius metus siautusi „Laura“, kurios pasekmės buvo 500 tūkst. nutrūkimų ir šita audra yra stipresnė ir buvo tiktai 300 tūkst. nutrūkimų. Tai reiškia, kad priemonės, kurių buvo imtasi – kabeliuotos pagrindinės linijos, valomos proskynos – tai darbas buvo daromas, toliau tą darbą reikia tęsti“, – sakė D. Kreivys.

„Ignitis grupę“ valdančios Finansų ministerijos vadovė Gintarė Skaistė ESO darbo likviduojant audros padarinius nekomentavo.

„Finansų ministerija yra („Ignitis grupės“, kuriai priklauso ESO – BNS) akcijų valdytoja, tačiau už bendrovės darbą yra atsakingi jų vadovai“, – po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė G. Skaistė.

Trečiadienį, 13 val. duomenimis, elektros energijos dar neturėjo daugiau nei 42 tūkst. Lietuvos vartotojų.

Dėl per sekmadienį bei antradienį smarkaus lietaus ir vėjo padarytos žalos Vilniaus, Akmenės ir Joniškio rajonuose paskelbta ekstremali situacija, tuo metu Vilniuje, Gedimino kalno pietiniame šlaite, fiksuota nuošliauža, taip pat smarkiai patvino kelios upės Vakarų Lietuvoje.