Eurą turinčių valstybių biudžetus nuo šio rudens pradės kontroliuoti Europos Komisija. Trečiadienį Europos Parlamentas su Taryba pasiekė susitarimą dėl teisės aktų, numatančių, kad euro zonos valstybės, planuodamos savo išlaidas, privalės gauti Briuselio pritarimą.
Graikija yra geriausias pavyzdys, kai į dugną valstybę tempia neatsakingas biudžeto planavimas. Dabar Graikija slegiama milžiniškų skolų, rinkose skolintis negali ir gyvena iš valstybių donorių paramos – Europos Sąjungos ir Tarptautinio valiutos fondo.
Po šios pamokos Europos politikai puolė kurti naujus teisės aktus, reikalaujančius vyriausybių laikytis finansų drausmės. Trečiadienį Briuselio institucijoms galiausiai pavyko susitarti dėl vieno jų – vadinamojo Antrojo pasiūlymo rinkinio, numatančio didelį Komisijos vaidmenį planuojant nacionalinius biudžetus euro zonoje.
„Dokumento tekste įrašyta, kad Komisija turi imtis veiksmų, jei mato, jog šalis yra ant bankroto slenksčio. Jei būtume turėję tokį instrumentą dar prieš Graikijos finansų krizę, būtume galėję susitvarkyti daug protingiau ir pigiau – tiek Graikijos valdžiai, tiek visuomenei“, – teigia Europos Parlamento narys, pranešėjas Jean-Paulis Gauzesas.
Euro zonos narės iki spalio 15 dienos privalės pateikti Komisijai kitų metų biudžetų projektus, o ši galės reikalauti juos keisti, prireikus netgi vetuoti.
Kai kurie baiminasi, kad taip Briuselis didina savo įtaką ir atima iš šalių teisę spręsti jų finansinius klausimus.
„Manau, kad Parlamentui pavyko pasiekti, jog procedūros būtų palankesnės valstybėms, kad jos turėtų daugiau laiko biudžetui planuoti. Taip pat bus garantuojama, kad Komisija paisytų biudžeto procedūrų valstybėse narėse, tai svarbu demokratijos požiūriu. Kita vertus, pasiekėme, kad ekonominė politika euro zonoje būtų koordinuojama, ir kad tam nebūtų pakenkta“, – sakė Europos Parlamento narė, pranešėja Elisa Ferreira.
Jei Lietuva, kaip planuojama, 2015-aisiais įsives eurą, biudžeto išlaidas taip pat reikės derinti su Komisija.
„Briuselis nenurodinės, koks turi būti Lietuvos biudžetas. Šios procedūros susijusios tik su tuo, kad nebūtų perteklinio išlaidavimo, kuris pagrįstas įplaukomis į Lietuvos biudžetą ir gali sukelti rinkų nepasitikėjimą, finansų krizę ir tuo pačiu paveikti kitas ES šalis“, – aiškina Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas.
Europos Parlamentui pavyko pasiekti, kad būtų nagrinėjamas klausimas dėl bendro Europos Sąjungos skolų fondo – jei valstybių skola viršytų 60 proc. nuo bendrojo vidaus produkto, ją šaliai padėtų apmokėti kitos vyriausybės. Ir nors šiuo klausimu ekspertai savo išvadas pateiks tik po metų, nemažas pasiekimas vien jau tai, kad apie bendrą skolų fondą apskritai kalbama.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kaimo turizmo paslaugų teikėjams suteikta išimčių
Trečiadienį Seimo Ekonomikos komitetas pritarė pakoreguotoms Turizmo įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama numatyti išimtį kaimo turizmo paslaugų teikėjams, suteikiant jiems teisę duomenis apie apgyvendintus asmenis Nacionalinėje turizmo inform...
-
Seimo komitetas siūlo tobulinti pataisas dėl mažesnio GPM daugiavaikiams tėvams
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas trečiadienį nutarė neatmesti pataisų dėl gyventojų pajamų mokesčio (GPM) mažinimo daugiavaikiams tėvams, tačiau pasiūlė iniciatoriams pašalinti galimus prieštaravimus Konstitucijai, taip pat i...
-
Seimo komitetas suteikė galimybę R. Budbergytei tobulinti iniciatyvą dėl savitarnos kasų1
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, svarstęs Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnės Rasos Budbergytės iniciatyvą dėl savitarnos kasų reglamentavimo, nutarė padaryti pertrauką. Tokiu būdu projekto autorei suteikta galimybė, atsižvelgiant...
-
Vyriausybė nepritarė idėjai paveldėti teisę medžioti1
Vyriausybė nutarė nepalaikyti siūlymo, kad medžioklės ploto savininko leidimą medžioti būtų galima paveldėti. ...
-
Vyriausybė: daugiabučių renovacijai – iki 30 mln. eurų paskola ILTE
Vyriausybė trečiadienį nutarė suteikti nacionalinei plėtros įstaigai ILTE (buvusiai „Invegai“) iki 30 mln. eurų paskolą, skirtą finansuoti daugiabučių namų modernizavimą. ...
-
Seimo pirmininkė: reikia suteikti daugiau lankstumo žmonėms išsiimti lėšas iš pensijų fondų2
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad antroji pensijų pakopa yra vertybė, kurią reikia išsaugoti, tačiau turi būti priimti sprendimai, leisiantys žmonėms išsiimti tam tikrą sumą sukauptų pinigų ne tik kritinių ligų ...
-
Užimtumo tarnyba: vis daugiau asmenų nori kurti verslą1
Po šių metų birželį vykusios atrankos dėl paramos verslui kurti (PVK) sulaukta tiek paraiškų, kiek per 2 ankstesnius 2023 m. etapus – daugiau nei 1200, praneša Užimtumo tarnyba. ...
-
R. Pocius: elektros kainos kitąmet turėtų išlikti stabilios
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) prognozuoja, jog kitais metais elektros kaina laikysis panašiame lygyje kaip šiemet, sako rinkos reguliuotojo vadovas. ...
-
V. Čmilytė-Nielsen: priimti draudimo sutarčių apmokestinimą šansų nėra4
Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad Seime nėra šansų priimti Finansų ministerijos siūlymą įvesti dalies draudimo sutarčių mokestį. ...
-
Policija prašo jai kitais metais papildomai numatyti 100 mln. eurų6
Policijos vadovybė prašo Vyriausybės kitų metų valstybės biudžeto projekte šiai statutinei tarnybai papildomai numatyti 100 mln. eurų, trečiadienį pranešė naujienų portalas „15min“. ...