- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pastarasis pusmetis šalies gyventojams buvo išskirtinis: pavasarį teko susidurti su karantinu, vasarą – pajusti atsigavimo laikotarpį, o šiuo metu vėl vyrauja nežinia dėl antrosios COVID-19 bangos. Finansų ekspertė tikina, kad užklupus kebliai situacijai, atitinkamų sprendimų priėmimas ir prisitaikymas prie vyraujančios situacijos yra būtinas tiek gyventojams, tiek verslininkams.
Karantinas išmokė planuoti finansus
Bendrovės „Credit Service“, valdančios vartojimo kreditų prekės ženklą „Vivus.lt“, direktorė Giedrė Štuopė sako, kad pirmieji pokyčiai paskolų rinkoje buvo jaučiami vos paskelbus karantiną – žmonės kur kas atsargiau skolinosi, sumažėjo prašomos sumos. Gyventojai buvo linkę atidėti didesnius pirkinius, tokius, kaip automobilis ar brangesnis buities įrenginys. Verslas taip pat nebuvo linkęs skolintis. Tam įtaką darė jaučiama grėsmė dėl pranašautos ekonominės krizės, fizinių parduotuvių uždarymas, prarastos pajamos, neaiški padėtis dėl darbo vietos išsaugojimo.
Finansų ekspertės teigimu, karantinui besibaigiant buvo aiškiai juntamas atsigavimo laikotarpis. Jau birželio pabaigoje Lietuvoje į darbą buvo priimta gerokai daugiau žmonių, nei pavasario pradžioje buvo atleista, o antrąjį vasaros mėnesį priimtų darbuotojų skaičius buvo net 14 tūkst. vienetų didesnis, nei atleistųjų. Vasarą taip pat gerokai ūgtelėjo naujų įmonių skaičius – net 20 proc. daugiau, nei praėjusią vasarą. Dalis jų buvo finansuotos vartojimo kreditų, siekiančių iki 15 tūkst. eurų, pagalba.
„Vasarą stebėjome ne tik finansinį gyventojų bei įmonių atsigavimą, bet ir besikeičiančius skolinimosi tikslus. Pavyzdžiui, fiziniai asmenys buvo linkę skolintis buities gerinimui, o juridiniai – verslo steigimui arba plėtrai. Būtent tokių paraiškų skaičius išaugo labiausiai“, – aiškina G. Štuopė.
Smulkūs verslininkai renkasi mažiau kintančią kainodarą
Anot G. Štuopės, sveikintina tai, kad karantino metu sumažėjus daugelio gyventojų pajamoms ar praradus darbą, kai kurie rinkosi patys susikurti sau darbo vietą, todėl augo naujų verslų skaičius. Užimtumo tarnybos duomenimis, liepos mėnesį savarankišką veiklą pradėjo 10,5 tūkst. gyventojų, kurių 10,3 proc. sudarė 18–29 m. jaunimas.
Pastebima tai, kad bankams padidinus palūkanas bei kreipiantis dėl verslo paskolos prašant pateikti daug papildomos informacijos, taip gerokai pailginant procesą, smulkūs verslininkai dažniau rinkosi alternatyvas, pavyzdžiui, vartojimo kreditų bendroves.
„Krizinėje situacijoje verslas turėjo prisitaikyti žaibiškai, tad ir finansavimo partnerius rinkosi tuos, kurie gebėjo greitai ir efektyviai pasiūlyti pagalbą“, – aiškina G. Štuopė.
Į antrąją pandemijos bangą žvelgiama optimistiškai
Finansų ekspertės teigimu, paskolų rinkos atstovai su pirmąja COVID-19 banga susitvarkė be didesnių iššūkių: „Su gyventojais, kurie karantino metu neteko pajamų ir jau turėjo paskolą, buvo derinamos įmokų atidėjimo sąlygos. Įsivyravus finansinei nežinomybei, besiskolinantieji elgėsi atsakingai ir teikė paraiškas paskolai tik tuomet, kai tai buvo būtina. Buvo prašoma mažesnių sumų arba pasirenkami ilgesni paskolos mokėjimo terminai, kad mėnesio įmoka būtų mažesnė ir sudarytų tik nedidelę dalį šeimos mėnesio išlaidų“.
Prisitaikymas prie kintančių situacijų ir atsižvelgimas į gyventojų finansinės būklės pokyčius pelno ne tik klientų lojalumą ir pasitikėjimą, bet ir gerina ekonominius šalies rodiklius. Pasak finansų ekspertės G. Štuopės, tikėtina, kad užklupus pranašaujamai antrajai COVID-19 bangai, rinkos tendencijos bus panašios.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Byla dėl Kinijos sankcijų Lietuvai bus tęsiama
Europos Komisiją (EK) tęs bylą Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) dėl galimų Kinijos prekybos ribojimų Lietuvai, penktadienį skelbia LRT. ...
-
ILTE: paskolų galės gauti ne tik gaminantys vartotojai
Saulės ir vėjo parkų, skirtų gaminantiems vartotojams, vystytojams bus išdalyta iki 100 mln. eurų paskolų už ne daugiau kaip 3 proc. metų palūkanas, pranešė nacionalinis plėtros bankas ILTE. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams gresia naujas mokestis
70 tūkst. elektros vartotojų gresia naujas mokestis. Uždelsus deklaruoti skaitiklių rodmenis ilgiau nei metus, šį darbą už gyventojus atliks ESO darbuotojai. O už rodmenų nurašymą dar teks susimokėti beveik 22 eurus. Iki šiol u...
-
Šimkus: prieš didinant mokesčius, peržvelkime lengvatas
Prieš svarstant, kuriuos mokesčius reiktų didinti, norint pasiekti reikalingą gynybos finansavimą, reiktų peržvelgti šiuo metu taikomas lengvatas, mano Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Pasak jo, jei nebūt...
-
Vaičiūnas: turėtume diskutuoti apie bendrą elektrinę
Vasarį su Europos tinklais susijungusios Baltijos šalys galėtų pradėti diskusijas dėl bendros elektrinės statybų, sako Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. ...
-
Pinigai gynybai: naudos gyventojų santaupas bankuose?
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, prezidento Gitano Nausėdos patarėjas sako, jog lėšų tam pirmiausia reikėtų skolintis, o ilgalaikėje perspektyvoje tikimasi jų surinkti iš augančios šalies ...
-
Kylančios pocedūrų kainos: grožis – prabanga ar būtinybė?
Grožis yra prabanga ar būtinybė? Tokį klausimą pradėjo kelti klientai po Naujųjų metų apsilankę pas grožio specialistus. Dėl pabrangusių žaliavų kilo kone visų paslaugų kainos. Tačiau efektas ne toks, kokio grožio specialistai tikėjosi: kli...
-
Misiūnas apie tai, kaip sutaupyti ir kur dingsta pinigai
Analitinis centras ir žiniasklaidos kanalas Politika.lt praneša, kad pradeda tyrimą, kurio tikslas nustatyti, ar valstybė iš vidinių išteklių gali sutelkti esmingas lėšas gynybos finansavimui. Įprastai kalbant apie gynybą mi...
-
Karbauskis: priėmus šį sprendimą – „šokom į dilgėles“
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, jog lėšos turėtų būtų skiriamos atsižvelgus į realius poreikius. ...
-
Startuolių ambicingiems DI projektams – papildomas finansavimas
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, spartindama dirbtinio intelekto (DI) plėtrą Lietuvoje, papildomai finansuos 12 startuolių projektų, kuriais bus kuriami dirbtinio intelekto, blokų grandinės technologijų, robotikos procesų automatizavimo produktai ...