- Žygimantas Šilobritas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prezidentas Gitanas Nausėda tiki, kad Lietuvos finansų technologijų („fintech“) sektorius yra svarbus Lietuvos ateičiai dėl savo gebėjimo vystyti paslaugas, kurios padeda mažoms įmonėms ar regionuose gyvenantiems asmenims gauti reikalingą finansavimą bei paramą. Taip pat, anot jo, didesnis prieinamumas prie šio sektoriaus leidžia užtikrinti aukštesnį žmonių gyvenimo lygį.
„Aš palaikau Lietuvos „fintech“ sektoriaus progresą. Ne vien dėl jo sukuriamos ekonominės naudos, bet ir dėl jo sugebėjimo mažinti socialinę atskirtį, ypač finansų srityje. Matau finansinių technologijų sektoriaus potencialą teikti finansines paslaugas visuomenės segmentams, kurie neturi pakankamos prieigos prie bankų paslaugų, pavyzdžiui, mažoms ir vidutinėms įmonėms, bei atokiose šalies vietovėse gyvenantiems piliečiams“, – ketvirtadienį konferencijoje „Fintech Day 2024“ teigė G. Nausėda.
„Toks finansinių paslaugų pasiekiamumas yra svarbus elementas siekiant užtikrinti geresnį pragyvenimo lygį, geresnę darbo vietą ar prieinamumą prie socialinės paramos“, – pabrėžė jis.
Pažeidžiami vartotojai gali pasijausti atskirti nuo finansų sektoriaus ir jiems gali pritrūkti finansinio raštingumo suprasti ir naudotis šiomis paslaugomis.
Šalies vadovas taip pat paminėjo, kad prie šio įtraukimo gali prisidėti ir dirbtinis intelektas, nes jis leistų padaryti šias paslaugas pigesnes ir lengviau prieinamas mažiausias pajamas turintiems vartotojams.
„Dirbtinis intelektas taip pat gali užtikrinti, kad finansų sektoriaus produktai tampa dar labiau prieinami mažas pajamas turintiems vartotojams“, – pridūrė jis.
Visgi G. Nausėda įspėjo, kad šios inovacijos kelia ir pavojų, todėl svarbu, kad institucijos sektų šią pažangą ir sugebėtų sustabdyti kylančią riziką. Prezidentas taip pat paminėjo, kad svarbu, jog „fintech“ sektoriaus technologijos ir terminai būtų suprantami visuomenei ir ji neliktų izoliuota nuo šių paslaugų ir pažangos.
„Nors finansinių technologijų inovacijos gali duoti teigiamų rezultatų, jos taip pat kelia ir naujų rizikų. Finansų įstaigų ir nacionalinių reguliavimo institucijų vaidmuo ir pareiga – laiku mažinti riziką ir priimti greitus bei informacija grįstus sprendimus. Labai svarbu kurti ir stiprinti pasitikėjimą finansinėmis inovacijomis“, – sakė G. Nausėda.
„Pažeidžiami vartotojai gali pasijausti atskirti nuo finansų sektoriaus ir jiems gali pritrūkti finansinio raštingumo suprasti ir naudotis šiomis paslaugomis. Sudėtingas žargonas taip pat gali sukelti problemų“, – pridūrė jis.
Taip pat prezidentas pažymėjo, kad „fintech“ inovacijos skatina inovacijas, kurios prisideda prie darbo vietų kūrimo ir atveria galimybes žaliosioms inovacijoms.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Litgrid“: suremontavus Suomijos branduolines elektrines elektra pigo 4 proc.3
Pasibaigus branduolinių elektrinių remontui Suomijoje, vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 4 proc. iki 86,6 euro už megavatvalandę (MWh). ...
-
Lietuvai siūloma pasitraukti iš energetikos chartijos sutarties1
Energetikos ministerija siūlo Lietuvai pasitraukti iš beveik prieš tris dešimtmečius pasirašytos Energetikos chartijos sutarties. ...
-
VERT: vidutinė šilumos kaina gruodį didėja 7 proc.1
Vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje gruodį sieks 7,72 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 7,2 proc. daugiau nei lapkritį, skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...
-
Europine geležinkelio vėže pirmąkart atgabentas krovinys iš Austrijos
Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ pirmą kartą europine vėže atgabeno krovinį iš Austrijos – į Šeštokus netoli Lenkijos sienos pervežtos ...
-
Atlyginimų atotrūkis tarp sostinės ir kitų regionų trečiąjį ketvirtį kiek mažėjo1
Atlyginimų atotrūkis tarp Sostinės ir Vidurio ir vakarų Lietuvos regionų trečiąjį šių metų ketvirtį siekė 394,7 euro ir per ketvirtį sumažėjo 18,9 euro, pirmadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Pradėta platinti trečioji gynybos obligacijų emisija
Pirmadienį pradėta platinti trečioji gynybos obligacijų emisija, pranešė Finansų ministerija. ...
-
Kodėl pabrango sviestas ir pieno produktai?17
Parduotuvėse rekordiškai pabrango sviestas, auga ir kitų pieno produktų kainos. Prognozuojama, kad pieno produktai po Naujųjų gali ir toliau brangti. Apie tai, kiek teks mokėti už sviestą ir kaip tai brangins kitus gaminius, kuriuose naudojamas ...
-
Biurokratijos pelkėje stringa milijardiniai projektai: atskleistos gilios sistemos problemos6
„Teltonikos“ istorija išryškino biurokratijos pelkę Lietuvoje. Šalyje dirba daugiau valdininkų, nei įprasta išsivysčiusiose valstybėse. Negana to, verslas skundžiasi, kad tie patys valdininkai kuria įvairius riboj...
-
J. Rojaka: sprendimai dėl PVM lengvatos restoranams nebus greiti1
Šių metų pradžioje panaikinus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maitinimo verslui ir nemažai restoranų užsidarant, Seimo ekonomikos komiteto narė Jekaterina Rojaka sako, kad galimas PVM mažinimas ar kiti sprendimai galėtų būti pr...
-
Vilnius lietuvių nebetraukia: kokias alternatyvas renkasi?3
Kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje respondentai, planuojantys pirkti būstą per artimiausius trejus metus, dažniausiai renkasi sostinę arba jos apylinkes. Tuo tarpu Lietuvoje situacija kitokia – Vilnių kaip trokštamo būsto vietą renkasi ma...