- Ūla Klimaševska, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Finansų ministerijai rengiant kitų metų biudžeto projektą, ministrė Gintarė Skaistė sako, kad dėl teigiamų šalies ekonominių rodiklių kitąmet „diržų veržtis nereikės“. Politikės teigimu, biudžeto prioritetinėmis sritimis išliks gyventojų pajamų ir lėšų krašto gynybai didinimas.
„Matome atsistatančią užsienio paklausą, matome besistabilizuojančias kainas, augantį darbo užmokestį, vartotojų pasitikėjimą. Tai veržtis diržų biudžete tikrai nereikės, tačiau, matyt, per daug įsismarkauti fantazijai irgi vietos nėra pernelyg daug“, – žurnalistams trečiadienį sakė G. Skaistė.
„Manau, kad biudžeto projekte esminiai prioritetai išliks tie patys, kaip ir ankstesniais šios kadencijos biudžeto rengimo projektais – tai yra žmonių pajamų didinimas, gynybos, saugumo stiprinimas, investicijų skatinimas“, – pabrėžė politikė.
Ministrės teigimu, augančios gyventojų pajamos ir vartojimas rodo pakankamai gerą šalies ekonomikos būklę.
„Finansai yra stabilioje būklėje, tačiau augimas nebėra toks „sprogstamasis“, kaip kad buvo galima tikėtis prieškariniu laikotarpiu“, – pridūrė G. Skaistė.
Kaip pabrėžė politikė, ministerija jau rengia kitų metų biudžeto projektą, kuris Seimui bus pristatytas įstatymu numatytu laiku – spalio viduryje, o jį planuojant bus laikomasi Europos Sąjungos (ES) fiskalinės drausmės nustatytų ribų – neperžengiamas 3 proc. deficitas.
Finansai yra stabilioje būklėje, tačiau augimas nebėra toks „sprogstamasis“, kaip kad buvo galima tikėtis prieškariniu laikotarpiu.
„Dabar yra užduotis ministerijoms persiskaičiuoti tam tikrus ekonominius rodiklius, nes nuo jų priklauso ir pensijų indeksavimo sprendimai, ir kiti sprendimai, kurie turi būti įskaičiuoti į valstybės biudžeto projektą“, – apie trečiadienį pristatytą šalies ekonominės raidos scenarijų taip pat kalbėjo ministrė.
Konkreti lėšų kelių infrastruktūrai apimtis bus matoma parengus biudžeto projektą
Finansų ministrė, kalbėdama apie poreikius didinti finansavimą kelių infrastruktūrai, pabrėžė, jog konkrečius skaičius bus galima įvardinti parengus kitų metų biudžetą. Visgi, G. Skaistės teigimu, lėšų keliams didinimas bus siejamas su pagrindiniais biudžeto prioritetais gynyboje – karinio mobilumo projektais.
„Konkretūs skaičiai dėl kelių finansavimo bus pristatyti tuomet, kai bus pristatytas valstybės biudžeto projektas, tikrai labai nemažai lėšų yra skiriama kelių tiesimui drauge su karinio mobilumo sprendimais. Ir Solidarumo įnašo įstatymas leido prisidėti prie kelių finansavimo ženkliau negu buvo planuojama ir rengiant 2024 metų valstybės biudžetų projektą“, – tikino G. Skaistė.
Esminiai prioritetai išlieka gynybos ir saugumo stiprinimas – tuo pačiu ir kelių infrastruktūros (...)
Anot politikės, Vyriausybės parengtuose projektuose, susijusiuose su kariniu mobilumu, kelių infrastruktūrai numatyti papildomi 42 mln. eurų.
„Visos galimybės, kurios yra, išnaudojamos. Matysime, kokie skaičiai susidėlios ateinančių metų biudžeto projekte. Tačiau, mano nuomone, esminiai prioritetai išlieka gynybos ir saugumo stiprinimas – tuo pačiu ir kelių infrastruktūros, kiek ji susijusi su kariniu mobilumu“, – tikino G. Skaistė.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis yra sakęs, kad papildomi 1,3 mlrd. eurų galėtų gerokai pagerinti šalies kelių būklę.
„Tokius laiškus apie milijardinius poreikius reikia rašyti Kalėdų seniui, o ne finansų ministrui“, – referuodama į šią sumą ironizavo politikė.
Kelių sektoriui šių metų valstybės biudžete skirti 872 mln. eurų. Kelių priežiūros ir plėtros programoje (KPPP) numatyti 583 mln. eurai, iš laikinojo solidarumo įnašo – 130,5 mln. eurų. Dar beveik 159 mln. eurų numatyti iš ES finansinės paramos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Į Lietuvą atvyksta Taivano užsienio reikalų ministras10
Į Lietuvą su delegacija atvyksta Taivano užsienio reikalų ministras Lin Chia-lungas (Lin Čia-lungas). ...
-
Apie „Teltonikos“ skandalą: turime išsiaiškinti mūsų herojus, stabdžiusius projektą21
Didžiausias smūgis Lietuvos ekonomikai – taip vertinama bendrovės „Teltonika“ įkūrėjo Arvydo Paukščio žina, kad nebebus statoma Taivano puslaidininkių lustų gamykla. Lietuva praranda 3,5 mlrd. eurų investicijas. Nebus sukurt...
-
Potencialia ministre įvardijama I. Ruginienė: keturių darbo dienų savaitė – neišvengiama (interviu)13
Potencialia naująja socialinės apsaugos ir darbo ministre įvardijama Seimo narė Inga Ruginienė tvirtina, kad pokyčiai pensijų kaupimo sistemoje yra vienas iš esminių darbų, kuriuos reikės įgyvendinti naujoje parlamento kadencijoje. Ji tikina,...
-
Nauji svarstymai: elektra kai kam gal atpigti4
Nauja valdžia vėl nori leisti elektros rinkėjams rinktis visuomeninį tiekėją, bet ne visiems. Kandidatas į energetikos ministrus teigia, kad dabar susidaro paradoksali situacija, kai didžioji dalis vartotojų tiekėjui „Ignitis“ moka didesn...
-
Nuo kitų metų didės baudos už savavališką statybą2
Nuo kitų metų didės baudos už naujų statinių savavališką statybą. ...
-
Europos Komisija paskelbė prognozę Lietuvai9
Penktadienį Europos Komisija (EK) paskelbė 2024 m. rudens ekonominę prognozę. Anot EK atstovybės Lietuvoje vadovo Mariaus Vaščegos, Lietuvai ji – palanki. ...
-
EK gerina 2024–2025 metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę
Europos Komisija (EK) gerina šių metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę iki 2,2 proc., o kitų metų – iki 3 procentų. ...
-
Ar verta investuoti į trečiąją pensijų pakopą?1
Trečios pensijų pakopos sutarčių skaičiuojama apie 140 tūkstančių. „Finansai paprastai“ autorius Martynas Kairys ir investicijų ekspertas Audrius Šilgalis paaiškino, ar verta rinktis šį investavimo būdą. ...
-
KPPAR konferencijoje „Finansai 2024“ – žvilgsnis į geopolitiką ir strategijas
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai (KPPAR) surengė jau šeštą konferenciją, skirtą finansininkams. Šį kartą dėmesys krypo į geopolitikos iššūkius, technologijų reikšmę ir strategijas, kaip verslams ve...
-
VERT patvirtino antrojo vėjo parko aukciono Baltijos jūroje sąlygas
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino kitą savaitę skelbiamo antrojo 700 megavatų (MW) galios jūrinio vėjo parko konkurso sąlygas. ...