- Ūla Klimaševska, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Finansų ministerijai rengiant kitų metų biudžeto projektą, ministrė Gintarė Skaistė sako, kad dėl teigiamų šalies ekonominių rodiklių kitąmet „diržų veržtis nereikės“. Politikės teigimu, biudžeto prioritetinėmis sritimis išliks gyventojų pajamų ir lėšų krašto gynybai didinimas.
„Matome atsistatančią užsienio paklausą, matome besistabilizuojančias kainas, augantį darbo užmokestį, vartotojų pasitikėjimą. Tai veržtis diržų biudžete tikrai nereikės, tačiau, matyt, per daug įsismarkauti fantazijai irgi vietos nėra pernelyg daug“, – žurnalistams trečiadienį sakė G. Skaistė.
„Manau, kad biudžeto projekte esminiai prioritetai išliks tie patys, kaip ir ankstesniais šios kadencijos biudžeto rengimo projektais – tai yra žmonių pajamų didinimas, gynybos, saugumo stiprinimas, investicijų skatinimas“, – pabrėžė politikė.
Ministrės teigimu, augančios gyventojų pajamos ir vartojimas rodo pakankamai gerą šalies ekonomikos būklę.
„Finansai yra stabilioje būklėje, tačiau augimas nebėra toks „sprogstamasis“, kaip kad buvo galima tikėtis prieškariniu laikotarpiu“, – pridūrė G. Skaistė.
Kaip pabrėžė politikė, ministerija jau rengia kitų metų biudžeto projektą, kuris Seimui bus pristatytas įstatymu numatytu laiku – spalio viduryje, o jį planuojant bus laikomasi Europos Sąjungos (ES) fiskalinės drausmės nustatytų ribų – neperžengiamas 3 proc. deficitas.
Finansai yra stabilioje būklėje, tačiau augimas nebėra toks „sprogstamasis“, kaip kad buvo galima tikėtis prieškariniu laikotarpiu.
„Dabar yra užduotis ministerijoms persiskaičiuoti tam tikrus ekonominius rodiklius, nes nuo jų priklauso ir pensijų indeksavimo sprendimai, ir kiti sprendimai, kurie turi būti įskaičiuoti į valstybės biudžeto projektą“, – apie trečiadienį pristatytą šalies ekonominės raidos scenarijų taip pat kalbėjo ministrė.
Konkreti lėšų kelių infrastruktūrai apimtis bus matoma parengus biudžeto projektą
Finansų ministrė, kalbėdama apie poreikius didinti finansavimą kelių infrastruktūrai, pabrėžė, jog konkrečius skaičius bus galima įvardinti parengus kitų metų biudžetą. Visgi, G. Skaistės teigimu, lėšų keliams didinimas bus siejamas su pagrindiniais biudžeto prioritetais gynyboje – karinio mobilumo projektais.
„Konkretūs skaičiai dėl kelių finansavimo bus pristatyti tuomet, kai bus pristatytas valstybės biudžeto projektas, tikrai labai nemažai lėšų yra skiriama kelių tiesimui drauge su karinio mobilumo sprendimais. Ir Solidarumo įnašo įstatymas leido prisidėti prie kelių finansavimo ženkliau negu buvo planuojama ir rengiant 2024 metų valstybės biudžetų projektą“, – tikino G. Skaistė.
Esminiai prioritetai išlieka gynybos ir saugumo stiprinimas – tuo pačiu ir kelių infrastruktūros (...)
Anot politikės, Vyriausybės parengtuose projektuose, susijusiuose su kariniu mobilumu, kelių infrastruktūrai numatyti papildomi 42 mln. eurų.
„Visos galimybės, kurios yra, išnaudojamos. Matysime, kokie skaičiai susidėlios ateinančių metų biudžeto projekte. Tačiau, mano nuomone, esminiai prioritetai išlieka gynybos ir saugumo stiprinimas – tuo pačiu ir kelių infrastruktūros, kiek ji susijusi su kariniu mobilumu“, – tikino G. Skaistė.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis yra sakęs, kad papildomi 1,3 mlrd. eurų galėtų gerokai pagerinti šalies kelių būklę.
„Tokius laiškus apie milijardinius poreikius reikia rašyti Kalėdų seniui, o ne finansų ministrui“, – referuodama į šią sumą ironizavo politikė.
Kelių sektoriui šių metų valstybės biudžete skirti 872 mln. eurų. Kelių priežiūros ir plėtros programoje (KPPP) numatyti 583 mln. eurai, iš laikinojo solidarumo įnašo – 130,5 mln. eurų. Dar beveik 159 mln. eurų numatyti iš ES finansinės paramos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Didžiausi Lietuvos bankai susiskaičiavo, kiek uždirbo: kodėl pelnai nemažėja?
Didžiausi Lietuvos bankai pateikė sumas, kiek pernai uždirbo. Ir nors palūkanos mažėjo, pelnai visai nesusitraukė – vien per devynis praėjusių metų mėnesius bankai Lietuvoje susišlavė beveik 790 milijonų eurų, t.y. dar 4 proc. daugia...
-
Siūlo pinigus, bet gyventojai jų nepasiima: tokio abejingumo nesitikėjo
Kauno miesto ir rajono valdžia siūlo finansinę pagalbą daugiabučių gyventojams rūsių tvarkymui ir jų pritaikymui kaip priedangoms ekstremalioms situacijoms. Tačiau iniciatyva nesulaukia didelio susidomėjimo – daugelis gyventojų nesutinka imti...
-
Von der Leyen: Rusija taikosi į Europos infrastruktūrą, tikrina pasirengimą apsiginti
Vilniuje viešinti Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen sako, kad Rusija taikosi į Europos infrastruktūros objektus ir tikrina pasirengimą apsiginti. ...
-
Paluckas: dėkoju, kad nemetė kelio dėl takelio
Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad sekmadienį įvykęs Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimas su Europa nebūtų pavykęs be visų nuo 2007-ųjų dirbusių Lietuvos vyriausybių ir Europos Sąjungos (ES) pagalbos. ...
-
Kubilius: išsilaisviname ne tik iš sovietinės imperijos
Buvęs premjeras bei Lietuvos deleguotas už gynybą ir kosmosą atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius pabrėžia – Lietuvos prisijungimas prie Europos elektros tinklų yra antrasis žingsnis šalies nepriklausomybės nuo Rusijos kelyje, Lietuv...
-
Nausėda: netrukus atsiras naujų galimybių
Prezidentas Gitanas Nausėda paskelbė, kad Lietuva, Latvija ir Estija sėkmingai įvykdė sinchronizaciją su kontinentinės Europos elektros tinklais taip pasiekdamos energetinę nepriklausomybę. Šalies vadovas pabrėžia, kad žengus šį žin...
-
EK pirmininkė apie Baltijos šalių sinchronizaciją: tai – laisvė nuo grėsmių ir šantažo
Baltijos šalims sinchronizavus savo elektros tinklus su Vakarų Europa, Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen sako, kad tai yra laisvė nuo grėsmių ir šantažo. ...
-
Istorinis įvykis: Baltijos šalys sinchronizavo savo elektros tinklus su Vakarų Europa
Lietuva, Latvija ir Estija sekmadienį popiet sinchronizavo savo elektros tinklus su Vakarų Europa. ...
-
Lietuva ukrainiečių švietimui šiemet skirs beveik 32 mln. eurų
Lietuva į šalį dėl Rusijos karinių veiksmų atvykusių ukrainiečių švietimui šiais metais skirs beveik 32 mln. eurų. ...
-
Ieškos būdų, kaip tolygiai finansuoti iš olimpiadų išbrauktų šakų sportininkus
Nacionalinė sporto agentūra su Švietimo ministerija ieškos būdų, kaip užtikrinti tolygų finansavimą sportininkams, kurių sporto šakos išbraukiamos iš olimpinių žaidynių programos. ...