- Erika Alonderytė-Kazlauskė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybės kontrolei ir Lietuvos bankui (LB) nuogąstaujant, kad kitų metų valstybės biudžete numatyta parama gyventojams ir verslui galėtų būti tikslingesnė, finansų ministrė teigia, kad kompensacijos ne visiems, o tik mažiau elektros vartojantiems gyventojams galėtų būti mokamos ateityje, tačiau tam reikėtų ruoštis jau dabar.
Gintarės Skaistės vertinimu, apribojus kompensacijas, pavyzdžiui, iki 150 kilovatvalandžių suvartojimo būtų sutaupyta labai nedaug, o priemonės administravimas kainuotų brangiai. Visgi ji sako, kad tokia tvarka galėtų atsirasti kitų metų antrąjį pusmetį.
„Kalbant apie galimybę diferencijuoti ji visgi galėtų atsirasti nuo antrojo pusmečio, jei taip apsispręstume. Man atrodo, tiek laiko užtektų nepriklausomiems tiekėjams prisitaikyti, įsivesti dvigubą kainodarą, turėti programinę įrangą, kuri reikalinga, bet tokie sutarimai turėtų atsirasti šių metų pabaigoje“, – ministerijos surengtoje diskusijoje „2023 metų valstybės biudžetas: iššūkiai ir galimybės“ ketvirtadienį sakė G. Skaistė.
Valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas pastebi, kad kitais metais mažiau paramos priemonių turėtų būti taikoma horizontaliai – visiems gyventojams ir visam verslui, nes pagalbos jiems gali prireikti ilgesnį laiką.
„Kalbant apie priemones skatinti verslui, gyventojams matome, kad įvertinta esama ekonominė ir geopolitinė situacija, bet žiūrint į augančias palūkanų normas, skolinimosi mastus, tos priemonės turėtų būti taiklesnės“, – renginyje sakė M. Macijauskas.
„Mažiau taikymo horizontaliai, visiems gyventojams ar visam verslui, tokiu atveju gal ir sutaupant šiek tiek ir žiūrint į ilgesnę perspektyvą, gali būti poreikis numatytas priemones dar pratęsti ilgesniam laikotarpiui, nes tiek žaliavų, tiek energijos kainos gali tiek augti, tiek išsilaikyti ilgesnį laikotarpį aukštos, tiek ir galbūt Europos Komisijai priėmus tam tikrus sprendimus, jos gali mažėti“, – pridūrė jis.
Tuo metu G. Skaistė teigė, kad kainų augimas yra beprecedentis, turintis įtakos tiek mažas, tiek vidutines pajamas gaunantiems gyventojams.
Kainų augimas yra tiek beprecedentis, kad daro poveikį ne tik mažas pajamas gaunantiems žmonėms, bet ir vidutines pajamas gaunantiems žmonėms
„Priemonės visada gali būti taiklesnės, bet kainų augimas yra tiek beprecedentis, kad daro poveikį ne tik mažas pajamas gaunantiems žmonėms, bet ir vidutines pajamas gaunantiems žmonėms“, – sakė G. Skaistė.
Pasak jos, pasitelkiant dabar numatytas priemones, žmonėms taip pat duodama laiko prisitaikyti prie situacijos ir priimti kitus sprendimus, pavyzdžiui, įsigyti ne iškastinio kuro katilus, saulės elektrines ir panašiai.
„Visa Vyriausybės politika – tiek šitos, tiek kitų, buvusių, buvo, kad elektra skatinama kaip mažiau taršus energijos būdas. (...) Šiuo metu pasakyti, kad tik dalis kainos bus kompensuojama, o visa kita bus jūsų problema, kad jūs savo laiku padarėte sprendimus, link kurių jus stumtelėjo Vyriausybės politika, yra ir filosofinis klausimas“, – kalbėjo G. Skaistė.
Valstybės kontrolierius pastebėjo, kad ilgalaikėje perspektyvoje svarbu nepamiršti, jog skolas reikės grąžinti visiems mokesčių mokėtojams su „pakankamai reikšmingomis palūkanomis, kurios vis dar auga“.
Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Dabušinskas taip pat teigė manantis, jog padedant namų ūkiams ir įmonėms valdžios priemonėms trūksta tikslumo.
„Kai kalbame apie didesnį tikslumą, galima prisiminti du klasikinius elementus, kaip tai pasiekiama. Bandoma susieti pagalbą su namų ūkių pajamų lygiu, mažiau pagalbos teikti tiems, kurie stipresni ekonomiškai. Klausimas, kokiu būdu tą diferencijuoti. Kitas būdas – susieti pagalbą su vartojimo lygiu, didesne pagalba suteikti minimaliam, reikalingam energijos vartojimo kiekiui ir kas tai viršija, tada pagalba galėtų būti mažesnė“, – diskusijoje sakė A. Dabušinskas.
„Norėtume, kad sprendimai, kuriems naudojami finansiniai resursai, būtų pagrįsti duomenimis ir mūsų analitiniais pajėgumais. Čia pasirengimo yra mažoka“, – pridūrė jis.
Anot jo, tikėtina, jog penktadaliui namų ūkių tokios pagalbos, kokia numatyta dabar, neprireiktų.
Bendrovės „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigė, kad kitąmet neapibrėžtumas bus labai didelis, todėl reikia atitinkamai reaguoti, kad ekonomika atsilaikytų. Pasak jos, horizontalios priemonės gyventojams dabar yra svarbios siekiant išvengti socialinių neramumų.
„Tai nėra ekonominės prigimties krizė, tai geopolitinės apimties krizė ir vienas iš kanalų, kaip tas energetinis karas vyksta – tai siekiant supleišėti Europą tiek politiškai, tiek sukelti vidinius neramumus šalių visuomenėse, sukiršinti proeuropietiškas politines jėgas ir visuomenes nuteikti prieš jas. Natūralu, kad vyriausybės privalo imtis priemonių, kaip tam pasipriešinti“, – sakė ekonomistė.
„Kalbant apie gyventojus, čia yra kertinis dalykas išvengti socialinių neramumų, kurie išvirstų į rimtas grėsmes. Iš kitos pusės, ekonomistai mato tame daug precedento kūrimo problemų, kurios ilguoju laikotarpiu gali grįžti irgi nesuvaldomu grįžtamuoju ryšiu“, – teigė I. Genytė-Pikčienė.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius kalbėjo, kad priemonės verslui kompensuojant dalį elektros kainos yra logiškos, jis taip pat sutiko, kad gyventojams jos turi būti horizontalios, siekiant neskaldyti visuomenės.
„Yra logiška, ir mano pasiūlymas buvo, kas liečia elektros kainas, – fiksuoti, padaryti vidurkį, kad ir verslas mokėtų dalį rizikos, ir valstybė. Manome, tas virš 24 centų fiksavimas veikia ir psichologiškai. (...) Vidurkį išvedus dar nepasiekėm 24 centų per pastarąsias dvi savaites, tai valstybė gal ir neturės prisimokėti ir prisidėti prie visų tų dalykų“, – sakė V. Janulevičius.
Anot jo, situacija su dujų kainomis pramonėje yra sudėtingesnė, tačiau jis taip pat sakė suprantantis, kad prisiimti atsakomybę valstybei ir užfiksuoti šiuos kaštus būtų sudėtinga.
„Kalbant apie žmones, horizontalios priemonės yra logiškos, gal jos neatspindi ir kažką buvo galima sutaupyti, bet bet koks karpymas, sutaupymas ar perdėliojimas iššaukia diskusiją viduje, ar mums reikia toliau skaldyti mūsų visuomenę, manau, ne. Šiandien svarbu turėti vienybę, ji su horizontaliomis priemonėmis šiek tiek išsilygina“, – sakė V. Janulevičius.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Duobės ir krentantys tiltai: kiek dar tai kęsime?13
Susisiekimo ministras Marius Skuodis tikina besidžiaugiantis prezidento Gitano Nausėdos kritika Lietuvos kelių būklei. Anot jo, šalies vadovas akcentuodamas problemą leidžia išryškinti situaciją. ...
-
Kiaulių maras – jau trijuose ūkiuose: kas toliau?4
Dėl įsismarkavusio afrikinio kiaulių maro iškrito trys ūkiai – Klaipėdos, Kupiškio ir Raseinių rajonuose. ...
-
G. Nausėda: finansavimo „Rail Baltica“ reikės ieškoti ir po 2027-ųjų metų4
Jei Baltijos šalys nespės pastatyti europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ iki 2030-ųjų, kils problemų dėl projekto finansavimo ir jo atsiperkamumo, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Brangsta ne tik butų nuoma, bet ir kai kurių universitetų bendrabučiai: turi patarimą studentams3
Artėjant mokslo metams, būsimų pirmakursių dėmesys krypsta į būsto paieškas. Nekilnojamojo turto ekspertas pastebi, jog butų nuomos kainos mieste verčia vis daugiau studentų atsigręžti į aukštųjų mokyklos siūlomą apgyvendinimą. ...
-
Barų savininkai trina rankomis dėl augančios apyvartos: tampame futbolo šalimi1
Kas ketverius metus vykstantis Europos futbolo čempionatas ir 2024 m. sugebėjo pritraukti klientų srautus tiek į dedikuotus sporto barus ir tam skirtas erdves. Visgi, išaugusią apyvartą ar ypatingą visuomenės susidomėjimą pastebi ne visi. ...
-
Į laukus jau išriedėjo pirmieji kombainai: ūkininkai prakalbo apie šiųmetį derlių4
Šiemet javapjūtė Lietuvoje prasidėjo dviem-trim savaitėmis anksčiau nei įprastai – pirmieji kombainai į laukus išriedėjo Dzūkijoje ir Suvalkijoje, o kitą savaitę turėtų išjudėti ir likusi Lietuva, sako ūkininkai. Kol k...
-
L. Kasčiūnas: su „Northrop Grumman“ kalbamės dėl šaudmenų gamybos Lietuvoje19
Lietuva derasi su JAV gynybos pramonės milžine „Northrop Grumman“ dėl 30 mm kalibro šaudmenų gamybos linijos Lietuvoje, patvirtino Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
Dėmesio: laikinai uždaromas eismas Sargėnų viaduku2
Nuo pirmadienio dviem savaitėms uždaromas Sargėnų viadukas Kaune, penktadienį pranešė „Via Lietuva“. ...
-
Naujausi pensijų fondo rezultatai stebina: gailiuosi, kad kaupiu, čia lyg lošimas kazino59
Kaupiantiems antroje pakopoje dauguma pensijų fondų per pirmą pusmetį procentais uždirbo dviženklę grąžą. Įdomu, kad prasčiausiai pasirodė daugiausiai klientų turintis ir turto valdantis „Swedbank“. Antroje pakopoje pradeda kaupt...
-
„Via Lietuva“ šiemet žada nutiesti bei suremontuoti 70 km dviračių takų2
Valstybės valdoma bendrovė „Via Lietuva“ (buvusi Lietuvos automobilių kelių direkcija) iki šių metų pabaigos žada įrengti daugiau nei 40 kilometrų naujų pėsčiųjų ir dviračių takų visoje Lietuvoje bei suremontuoti apie 30 km ...