- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos gynybos finansavimui šiemet jau kiek viršijus 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), šiais metais jis gali būti dar didinamas, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.
„Yra vertinami papildomi poreikiai. Matysime metų eigoje, kiek tos galimybės galimos įgyvendinti, tačiau tikrai neatmesčiau tokios galimybės, kad dar gali būti papildomų sprendimų dėl gynybos finansavimo didinimo“, – žurnalistams trečiadienį sakė G. Skaistė.
„Šiuo metu vertiname papildomus poreikius tiek karinio mobilumo infrastruktūrai, tiek ir kitus poreikius. Matyt, metų eigoje tie sprendimai galėtų būti“, – kalbėjo ministrė.
Jos teigimu, gynybos finansavimas šiemet gali būti didinamas skolinantis, tai leidžia svarstyti birželį atnaujintos Finansų ministerijos šalies ekonominės projekcijos.
„Turime šiek tiek erdvės iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto biudžeto deficito ir, matyt, tą erdvę galima pagal dabartinį reguliavimą, pagal biudžeto priimtą įstatymą išnaudoti papildomiems įsigijimams gynybos srityje“, – teigė G. Skaistė.
„Šiandien tos erdvės (skolintis – BNS) šiek tiek yra, tie poreikiai šiuo metu yra vertinami“, – kalbėjo ji.
Kada galėtų būti nuspręsta dar kartą didinti gynybos finansavimą ir kiek jis galėtų didėti, G. Skaistė neįvardijo.
L. Kasčiūnas: turėtų paaiškėti iki vasaros pabaigos
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas BNS teigė šiuo metu turintis pateikti konkrečius poreikius, kuriems būtų naudojamos planuojamos papildomos lėšos.
Ar šiemet bus dar kartą didinamas gynybos finansavimas, anot ministro, turėtų paaiškėti iki vasaros pabaigos.
„Galiu preliminariai įvardyti, be detalių: pirmiausia tai bus antidroninės radijo elektroninės kovos sistemos, fizinis dronų naikinimas, šito pajėgumo stiprinimas, dronų detekcija ir matysime – gal ir antras pėstininkų kovos mašinų (įsigijimo – BNS) etapas, jo pradžia su avansiniu mokėjimu arba bent jau priedas prie avansinio mokėjimo“, – BNS trečiadienį teigė L. Kasčiūnas.
Dalis ministro įvardytų poreikių susiję su iki rugpjūčio planuojamais parengti planais, kaip sustiprinti šalies kritinės infrastruktūros, įskaitant energetikos objektus, apsaugą. Dėl jų parengimo antradienį Alytuje sutarė energetikos, krašto apsaugos ir vidaus reikalų ministerijų vadovai.
„Jeigu mes padidintume iki 3,1–3,15 proc. (finansavimą gynybai nuo BVP – BNS), mes įsiveržtume į penketuką (didžiausią BVP dalį gynybai skiriančių NATO šalių – BNS)“, – teigė L. Kasčiūnas, manantis, jog tokį rodiklį pasiekti yra įmanoma.
Apie tai, kad gynybos finansavimas šiemet gali būti didinamas dar kartą, antradienį Alytuje sakė ir premjerė Ingrida Šimonytė.
„Šiais metais, atsižvelgiant į praėjusią savaitę Vyriausybės priimtą sprendimą mūsų finansavimas gynybai pasieks 3 proc. ir viršys. Neatmesčiau, kad dar papildomų sprendimų gali būti ir metų eigoje, ir tas procentas gali būti ir dar didesnis“, – teigė premjerė.
Ministrų kabinetui praėjusį trečiadienį skyrus papildomai 136 mln. eurų, krašto apsaugos finansavimas šiemet pasiekė 3,03 proc. BVP.
Valstybės biudžete krašto apsaugai šiais metais buvo numatyti daugiau nei 2 mlrd. eurų, arba apie 2,75 proc. BVP.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė mažina biurokratines kliūtis nustatant infrastruktūros apsaugos zonas
Siekdama mažinti biurokratiją Vyriausybė supaprastino infrastruktūros apsaugos zonų nustatymo tvarką. ...
-
ILTE pramonės įmonių modernizavimui skyrė dar 80 mln. eurų
Nacionalinė plėtros įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) pramonės modernizavimui skyrė papildomą 80 mln. eurų finansavimą. ...
-
N. Mačiulis: paliekame infliacijos dugną1
Po kurį laiką vyravusios defliacijos rudenį vartotojų kainoms vėl kylant, ekonomistai teigia, kad infliacijos žemumos – jau praeityje. ...
-
Ministerija: JAV teiks Lietuvai informaciją apie mažuosius branduolinius reaktorius1
JAV padės Lietuvai vertinti galimybes ateityje statyti ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius. ...
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...
-
Lapkritį – išankstinė 0,5 proc. mėnesio ir 1,1 proc. metinė infliacija
Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu – siekia 1,1 proc., o mėnesio – lapkritį, palyginti su spaliu, – 0,5 proc., trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Vyriausybė – už atlyginimų kėlimą mokslininkams
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų rugsėjo vidutiniškai 8 proc. augtų atlyginimai valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslininkams. ...
-
Viceministras: 2026 metais pensijos turėtų viršyti skurdo ribą2
Atotrūkis tarp santykinės skurdo ribos, vertinamos pagal žmogaus pajamas, ir vidutinės pensijos toliau mažėja, o 2026 metais pensijos turėtų būti didesnės nei skurdo riba, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. ...
-
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje. Vyriausybė trečiadienį patvirtino tokios vertės paramos Ukrainos energetikos sektoriui programą. ...
-
Vyriausybė: 74 mln. eurų RRF lėšų – baterijoms, dviračių ir pėsčiųjų takams
Beveik 74 mln. eurų iš Lietuvai skirtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų bus papildomai skirta energijos kaupimo įrenginiams (38,55 mln. eurų) bei dviračių ir pėsčiųjų takams įrengti (...