- Lukas Juozapaitis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Bendras Europos Sąjungos (ES) skolinimasis krašto apsaugos reikmėms suteiktų daugiau finansinių galimybių arti Rusijos esančioms šalims, tarp jų ir Lietuvai, stiprinti gynybinius pajėgumus, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.
„Europa galėtų turėti panašų finansinį instrumentą, koks buvo COVID-19 pandemijos metu, kai egzistavo bendro skolinimosi galimybė“, – ketvirtadienį Trijų jūrų iniciatyvos verslo forume sakė G. Skaistė.
„Tai leistų arčiau karo (Ukrainoje – BNS) esančioms valstybėms, tokioms kaip Lietuva, gauti paskolas palankesnėmis sąlygomis“, – kalbėjo ji.
Pasak ministrės, tokia iniciatyva pademonstruotų žemyno valią stiprinti gynybą: „Ženklas, kad Europa nori daugiau gynybos savo teritorijoje.“
Bendro skolinimosi, panašaus į pandemijos metu ES pasiūlytą paramos paketą, gynybos išlaidoms finansuoti idėją kovo pabaigoje vykusioje Europos Vadovų Taryboje (EVT) pateikė Prancūzija ir Estija.
Pasak ministrės, nepaspartinus gynybos finansavimo, Lietuvai ir kitoms Europos šalims gali būti sudėtinga pasiruošti galimai karinei grėsmei.
„Turime būti pasiruošę ir investuoti dabar, jei norime sulaukti rezultatų per kelis metus“, – sakė G. Skaistė.
Turime būti pasiruošę ir investuoti dabar, jei norime sulaukti rezultatų per kelis metus.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su 13 kitų valstybių prezidentais kovo pabaigoje kreipėsi į ES pirmininkaujančios Belgijos premjerą, Europos Vadovų Tarybos ir Europos investicijų banko pirmininkus dėl poreikio didinti investicijas į gynybos sektorių.
Valstybių vadovai pabrėžė, kad Rusijos karas Ukrainoje ir gerokai pasikeitusi saugumo aplinka Europoje nurodo poreikį stiprinti ES pramonės pajėgumus saugumo ir gynybos srityje. Laiške taip pat nurodomas poreikis šalinti privačiajam sektoriui kylančias kliūtis investuoti į gynybos pramonės projektus, tobulinti viešųjų pirkimų procedūras.
Lietuvoje gynybai skiriama 2,5 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Siekiant didinti fiksuotą finansavimą iki 3 proc. BVP, Finansų ministerija parengė ir valdančiosios koalicijos partneriams, verslo ir profsąjungų atstovams pristatė keturias alternatyvas, kaip į valstybės biudžetą surinkti papildomai pajamų.
Apie konkrečius pasiūlymus po diskusijų su socialiniais partneriais Vyriausybė tikisi paskelbti balandžio viduryje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė mažina biurokratines kliūtis nustatant infrastruktūros apsaugos zonas
Siekdama mažinti biurokratiją Vyriausybė supaprastino infrastruktūros apsaugos zonų nustatymo tvarką. ...
-
ILTE pramonės įmonių modernizavimui skyrė dar 80 mln. eurų
Nacionalinė plėtros įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) pramonės modernizavimui skyrė papildomą 80 mln. eurų finansavimą. ...
-
N. Mačiulis: paliekame infliacijos dugną1
Po kurį laiką vyravusios defliacijos rudenį vartotojų kainoms vėl kylant, ekonomistai teigia, kad infliacijos žemumos – jau praeityje. ...
-
Ministerija: JAV teiks Lietuvai informaciją apie mažuosius branduolinius reaktorius1
JAV padės Lietuvai vertinti galimybes ateityje statyti ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius. ...
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...
-
Lapkritį – išankstinė 0,5 proc. mėnesio ir 1,1 proc. metinė infliacija
Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu – siekia 1,1 proc., o mėnesio – lapkritį, palyginti su spaliu, – 0,5 proc., trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Vyriausybė – už atlyginimų kėlimą mokslininkams
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų rugsėjo vidutiniškai 8 proc. augtų atlyginimai valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslininkams. ...
-
Viceministras: 2026 metais pensijos turėtų viršyti skurdo ribą2
Atotrūkis tarp santykinės skurdo ribos, vertinamos pagal žmogaus pajamas, ir vidutinės pensijos toliau mažėja, o 2026 metais pensijos turėtų būti didesnės nei skurdo riba, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. ...
-
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje. Vyriausybė trečiadienį patvirtino tokios vertės paramos Ukrainos energetikos sektoriui programą. ...
-
Vyriausybė: 74 mln. eurų RRF lėšų – baterijoms, dviračių ir pėsčiųjų takams
Beveik 74 mln. eurų iš Lietuvai skirtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų bus papildomai skirta energijos kaupimo įrenginiams (38,55 mln. eurų) bei dviračių ir pėsčiųjų takams įrengti (...