- Erika Alonderytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Biudžeto deficitas šiemet augs ir sieks 4,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anksčiau buvo numatyta, kad deficitas sieks 3,3 proc.
„Atnaujinus ir įtraukus papildomas išlaidas, numatoma, kad biudžeto biudžeto deficitas šiemet jau ir dėl padidinto krašto apsaugos finansavimo, kur sprendimas jau priimtas – puse procento BVP – ir dėl papildomų išlaidų, kurios įtraukiamos į šį biudžeto pakeitimą, – biudžeto deficitas galėtų būti 4,9 proc. nuo BVP“, – spaudos konferencijoje, kur pristatė Finansų ministerijos parengtą patobulintą 2022 metų valstybės biudžeto projektą, sakė G. Skaistė.
Pasak jos, valdžios sektoriaus skola 2022 metais galėtų būti 43,3 proc. BVP. Anksčiau buvo numatyta, kad valdžios sektoriaus skola sieks 44,8 proc. BVP.
„Kadangi skola rodoma kaip santykis su BVP, tai santykinis mažėjimas yra todėl, kad keičiasi paties BVP projekcijos – jos yra didesnės nei prognozuota rengiant biudžeto projektą remiantis praėjusio mėnesio duomenimis. Kadangi tai santykinis dydis, tai jis mažėja, nes BVP auga. Tuo tarpu nominali valdžios sektoriaus skola bus didesnė“, – sakė G. Skaistė.
Valstybės biudžeto pajamos šiemet augs 734 mln. eurų, o išlaidos – 863,9 mln. eurų. Bendros valstybės biudžeto pajamos su Europos Sąjungos lėšomis šiemet sieks 15,1 mlrd. eurų, o išlaidos – 17,4 mlrd. eurų.
Pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio didinamos 440,9 mln. eurų, pelno mokesčio – 172,3 mln. eurų, gyventojų pajamų mokesčio – 119,7 mln. eurų, iš turto realizavimo – 52,8 mln. eurų. Loterijų ir lošimų mokesčio pajamos didinamos 2 mln. eurų, o pajamos iš dividendų ir valstybės įmonių pelno įmokų – 1,9 mln. eurų.
Atnaujintame „Sodros“ biudžete numatyta, kad fondo pajamos šiemet bus 145,8 mln. eurų didesnės ir sieks beveik 6 mlrd. eurų. Tuo metu „Sodros“ biudžeto išlaidos augs 114,6 mln. eurų iki 5,6 mlrd. eurų.
„Išlaidos didinamos 114,6 mln. eurų, čia patenka ir pensijų didinimas ir atnaujinamos, kai kurios kitos išmokų eilutės“, – sakė G. Skaistė.
Savivaldybių biudžetų pajamos augs 90,1 mln. eurų ir sieks 4,5 mlrd. eurų, išlaidos – 98,1 mln. eurų iki 4,5 mlrd. eurų.
Pasak G. Skaistės, biudžetas atnaujinamas dėl trijų priežasčių: siekiant sušvelninti infliacijos pasekmes ir stiprinti energetinę nepriklausomybę, teikiant pagalbą karo pabėgėliams bei palaikant kritinę nacionalinę infrastruktūrą ir saugumą.
„Patobulintas biudžeto projektas parengtas siekiant sušvelninti Rusijos karinės invazijos į Ukrainą ir dėl to kilusios humanitarinės krizės padarinius. Biudžeto projekte numatėme lėšų socialinei ukrainiečių paramai, jų švietimui, sveikatos paslaugoms. Taip pat dėl karo išaugusios infliacijos pasekmių švelninimo priemonėms, kurių dalis buvo pristatyta bendrame 2,26 mln. eurų pakete – energinio kainų šoko amortizavimui, žmonių pajamų didinimui, Lietuvos energetinės nepriklausomybės stiprinimui“, – pranešime sakė G. Skaistė.
„Likusi atnaujinto biudžeto dalis nukreipta kritinės infrastruktūros išlaikymo išlaidoms, atsiradusioms dėl sankcijų Rusijai ir Baltarusijai bei ES lėšomis bendrai finansuojamiems infrastruktūros projektams“, – pridūrė ministrė.
Tikslinamame biudžeto projekte numatoma 976 mln. eurų skirti infliacijos pasekmių sušvelninimui ir energetinės nepriklausomybės stiprinimui. Ši biudžeto projekto kryptis dalinai sutampa su 2,26 mln. eurų antiinfliacinių priemonių paketu, kurio dalis finansuojama nacionalinėmis lėšomis.
Dėl Rusijos sąmoningų veiksmų drastiškai pakilus energijos prekių kainoms Vyriausybė siūlo žmonėms kompensuoti dalį dujų ir elektros kainų, tam skiriant 570 mln. eurų.
Mes norime apsaugoti ir stiprinti žmonių perkamąją galią šiuo sunkiu metu, kai dėl Rusijos karinės invazijos į Ukrainą itin sparčiai išaugo energijos ir maisto prekių kainos.
G. Skaistė kartojo, kad jei Vyriausybė nesiimtų jokių veiksmų, tuomet dujų ir elektros kainos buitiniams vartotojams augtų 2-2,5 karto. Tuo metu Vyriausybė siūlo, kad kainos galėtų augti apie 40 proc., o skirtumą kompensuotų valstybė iš nacionalinio biudžeto lėšų.
„Mes norime apsaugoti ir stiprinti žmonių perkamąją galią šiuo sunkiu metu, kai dėl Rusijos karinės invazijos į Ukrainą itin sparčiai išaugo energijos ir maisto prekių kainos. Todėl siūloma sparčiau didinti senatvės ir šalpos pensijas, mažinti dirbančiųjų apmokestinimą, plėsti šildymo kompensacijų gavėjų ratą ir jų dydį. Toks kelias yra teisingesnis nei infliaciją tik pučiančios vienkartinės išmokos ar gavėjų pilna apimti nepasiekiančios mokestinės lengvatos“, – pranešime teigė finansų ministrė.
Neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimui 80 eurų iki 540 eurų numatoma skirti 103 mln. eurų. Šis sprendimas reikš papildomą 16 eurų pajamų didėjimą minimalų mėnesinį atlygį (MMA) uždirbantiems ir bendrą 28 eurų pajamų didėjimą, palyginti su praėjusiais metais.
„Vidutinė metinė infliacija šiemet prognozuojama 9,8 proc., o grynųjų pajamų augimas į rankas dėl šių dviejų sprendimų būtų 17,3 proc., tai matome, kad pajamos į rankas bent minimalią mėnesinę algą gaunantiems žmonėms auga sparčiau nei infliacija ir žmonių perkamoji galia dėl to neturėtų nukentėti“, – spaudos konferencijoje sakė finansų ministrė.
Senatvės pensijų didinimui 5 proc. numatoma 67,7 mln. eurų, o tai reiškia 24 eurų pajamų didėjimą kas mėnesį būtinąjį stažą turintiems senjorams. Palyginti su 2021 metų sausiu, pensijos vidutiniškai paaugtų 69 eurais.
Didesnėms išmokoms ir šildymo kompensacijoms numatyta skirti per 30 mln. eurų, išplečiant šildymo kompensacijas gaunančiųjų ratą, o šalpos, valstybinių pensijų bei išmokų vaikams didinimui – dar 72,75 mln. eurų. Visų šių išmokų dydžiai, palyginti su 2021 metais, augtų apie 15 procentų.
Išaugus energijos prekių kainoms verslui paramai numatoma skirti 120 mln. eurų, be to, papildomai 9,3 mln. eurų pagalbai nukentėjusiam žemės ūkio sektoriui prie ES skiriamų 7,3 mln. eurų.
Iš viso infliacijos pasekmių sušvelninimui ir energetinės nepriklausomybės stiprinimui atnaujintame valstybės biudžete numatyta 973 mln. eurų.
Biudžeto pakeitimo projektas bus teikiamas Vyriausybei balandžio 13 dieną, o Seimui pateikti planuojama ketvirtadienį, balandžio 14 dieną.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šiaulių bankas ir toliau prognozuoja, kad bankų solidarumo mokesčio šiemet nemokės
Pernai tik du ketvirčius bankų solidarumo įnašą mokėjęs Šiaulių bankas ir toliau tikisi, kad už šiuos metus laikinojo mokesčio jam mokėti nereikės, sako banko Finansų tarnybos vadovas Donatas Savickas. ...
-
Po atlikto tyrimo – ekspertų rekomendacijos: įvardijo nebrangias kelionių kryptis
Vasarai persiritus į antrą pusę – paatostogauti spėjo ne visi. Atliktas tyrimas atskleidė, kad vienas iš keturių lietuvių išvis nevyksta atostogų. Ekspertų manymu, dalis lietuvių įsitikinę, kad poilsis vis dar kainuoja labai bra...
-
Audra guldė javus, užliejo dalį biurų, kai kurioms gamykloms teko stabdyti darbą
Lietuvoje smarkiai tebelyjant ir pučiant stipriam vėjui, ūkininkai teigia patiriantys didžiulių nuostolių – nenuimti javai suguldyti ir suplakti laukuose, dalies jų jau nebepavyks nukulti, o išvežti iš laukų bus blogos kokybės. ...
-
Lietuva imasi dirbtinio intelekto reguliavimo, siekia tapti jo lydere regione5
Įsigaliojus Europos Sąjungos (ES) dirbtinio intelekto (DI) aktui, Lietuva imasi šios technologijos reguliavimo bei siekia tapti regiono lydere ją vystant, pirmadienį pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija. ...
-
Lietuvoje prasiautusi audra sutrikdė mobiliųjų ryšį
Lietuvoje prasiautusi audra gali sutrikdyti mobiliojo ryšio paslaugas, teigia telekomunikacijų bendrovių atstovai. Sutrikęs elektros tiekimas, pažymi jie, turi įtakos ryšį užtikrinančių bokštų ir bazinių stočių darbui. ...
-
Pasitraukė pusė elektros tiekėjų, o kompensacijų tvarka – tik dabar: kas kaltas?4
Vyriausybė susizgribo patvirtinti kompensacijų tvarką, jei dar kuris nors elektros tiekėjas nutrauktų veiklą. Per dvejus metus iš rinkos pasitraukti spėjo trys nepriklausomi tiekėjai, o kas ir kaip turėtų kompensuoti gyventojų patirtus nuosto...
-
Europos Komisija: Lietuva kartu su visomis ES šalimis nepasiekė atliekų tvarkymo tikslų3
Lietuva, kartu su visomis kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis, nepasiekė Bendrijos teisės aktuose įtvirtintų atliekų surinkimo ir perdirbimo tikslų, nusprendė Europos Komisija (EK), prieš kiekvieną valstybę pradėjusi pažeidimo nagri...
-
Šalį talžanti audra gyventojus paliko be elektros: nėra nepaveikto regiono (nuolat pildoma)2
Lietuvoje tebesiaučiant audros stichijai, pirmadienio vidurdienį su elektros tiekimo sutrikimai susidūrė apie 150 tūkst. žmonių. Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) skelbia, kad stichija paveikė visus Lietuvos regionus. &Scaro...
-
Dėl audros dalyje maršrutų apie valandą vėluoja keleiviniai traukiniai
Besitęsianti audra pirmadienį sutrikdė traukinių eismą – dėl užvirtusių ant bėgių medžių ir elektros tiekimo sutrikimų dalyje maršrutų keleiviniai traukiniai vėluoja mažiausiai valandą, taip pat iki paros gali vėluoti suplanuoti ...
-
Siaučiant audrai Vilniaus oro uoste netūpė lėktuvai, atšaukti skrydžiai
Siaučiant audrai, pirmadienio rytą Vilniaus oro uoste atšaukti du skrydžiai, dar du nukreipti į kitus oro uostus. ...