- Erika Alonderytė-Kazlauskė, Roma Pakėnienė / BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiemet kiek vėlavusi javapjūtė jau beveik baigta – grūdų augintojai skaičiuoja, jog liko tik nedideli plotai pupų, grikių ar kukurūzų. Nors derlius šiemet geresnis nei pernai, tačiau nuvylė jo kokybė, sako Grūdų augintojų asociacijos pirmininkas.
Pasak Aušrio Macijausko, pernai derlius buvo prastas, šiemet jis kiek didesnis, tačiau stebint penkių pastarųjų metų derlių, jis yra vidutinis.
„Likę nedideli plotai, pagrinde yra pasibaigusi javapjūtė ir kaip ir prognozavome, derlius šiemet yra vidutiniškas. Nebuvo rekordinių derlių“, – BNS sakė A. Macijauskas.
„Žieminių rapsų derlius šiek tiek prastesnis nei tikėjomis, kviečių, kaip ir tikėjomės, gal tik kokybė nuvylė, nes prastesnė yra nei paprastai būna pas mus Lietuvoje, smulkesni grūdai ir kiti parametrai prastesni, dažniausiai nesiekia pirmos klasės reikalavimų“, – kalbėjo jis.
Dėl prastesnės kokybės sumenksta kviečių kaina, tačiau parduoti juos sunkumų nekyla. A. Macijausko teigimu, kokybei neigiamos įtakos turėjo lietinga vasara bei mažesnis pabrangusių trąšų naudojimas.
A. Macijauskas sako, kad sudarant specialius tręšimo planus ir naudojant tam tikras technologijas galima išlaikyti tokį pat derlių su mažesniu trąšų kiekiu.
„Manau, dar sekančiais metais trąšų bus naudojama mažiau, nes jų kaina neatitinka grūdų kainos, pagal trąšų kainą grūdai turėtų kainuoti daugiau. Tiesiog ūkininkai mažins trąšų naudojimą, daugiau naudos žemės tyrimus, žiūrės, kuriuose laukuose tikrai trūksta, kuriuose netrūksta“, – teigė jis.
„Jei iki šiol tą darydavo nedaug ūkininkų, bet matome, kad ta praktika plinta. Naudojant tikslius žemėlapius tręšimo galima ir su mažesniu kiekiu trąšų pasiekti tą patį derlių, tiesiog trąšas reikia naudoti racionaliau. Aišku, tam reikia turėti ir atitinkamą techniką, kuri tą galėtų daryti, reikia investicijų. Iki šio nedaug ūkiu turėdavo tokias mašinas, kurios galėtų tręšti pagal iš anksto duot planą, pagal žemėlapį sudaryta ir labai tiksliai tik ten kur reikia ir tiek, kiek reikia“, – kalbėjo Grūdų augintojų asociacijos pirmininkas.
A. Macijauskas taip pat pastebėjo, kad trąšos šiemet brango sparčiau nei grūdų kaina. Jis tikisi, kad per dvejus metus kainos normalizuosis.
„Azotinės trąšos brango 4-5 kartus, buvo momentas pavasarį, kai jos buvo šešis kartus brangesnės nei prieš metus. Tai grūdai tiek nepabrango. (...) Normali kaina, kai azotinių trąšų tona galima nusipirkti už pusantros tonos grūdų, dabar už azotinių trąšų toną reikia atiduoti daugiau negu dvi tonas kviečių, beveik tris“, – kalbėjo jis.
Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse rugsėjo pradžioje kviečiai buvo superkami vidutiniškai po 308,4 euro už toną – 1,8 proc. brangiau negu prieš savaitę ir 47,6 proc. brangiau nei prieš metus, skelbia žemės ūkio leidinys „Agrorinka“.
Rugių vidutinė supirkimo kaina per savaitę augo 0,9 proc. iki 240,3 euro, o per metus ji augo 50,7 proc. Pašariniai miežiai buvo superkami vidutiniškai po 270,1 euro – atitinkamai 3,4 proc. ir 39,9 proc. brangiau. Kvietrugių kaina siekė 275,8 euro – atitinkamai 7,2 proc. bei 60,3 proc. daugiau.
Rapsų vidutinė kaina per savaitę mažėjo 4,8 proc. iki 613,7 euro, bet buvo 27,6 proc. didesnė nei prieš metus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Litgrid“: suremontavus Suomijos branduolines elektrines elektra pigo 4 proc.2
Pasibaigus branduolinių elektrinių remontui Suomijoje, vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 4 proc. iki 86,6 euro už megavatvalandę (MWh). ...
-
Lietuvai siūloma pasitraukti iš energetikos chartijos sutarties1
Energetikos ministerija siūlo Lietuvai pasitraukti iš beveik prieš tris dešimtmečius pasirašytos Energetikos chartijos sutarties. ...
-
VERT: vidutinė šilumos kaina gruodį didėja 7 proc.1
Vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje gruodį sieks 7,72 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 7,2 proc. daugiau nei lapkritį, skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...
-
Europine geležinkelio vėže pirmąkart atgabentas krovinys iš Austrijos
Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ pirmą kartą europine vėže atgabeno krovinį iš Austrijos – į Šeštokus netoli Lenkijos sienos pervežtos ...
-
Atlyginimų atotrūkis tarp sostinės ir kitų regionų trečiąjį ketvirtį kiek mažėjo
Atlyginimų atotrūkis tarp Sostinės ir Vidurio ir vakarų Lietuvos regionų trečiąjį šių metų ketvirtį siekė 394,7 euro ir per ketvirtį sumažėjo 18,9 euro, pirmadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Pradėta platinti trečioji gynybos obligacijų emisija
Pirmadienį pradėta platinti trečioji gynybos obligacijų emisija, pranešė Finansų ministerija. ...
-
Kodėl pabrango sviestas ir pieno produktai?7
Parduotuvėse rekordiškai pabrango sviestas, auga ir kitų pieno produktų kainos. Prognozuojama, kad pieno produktai po Naujųjų gali ir toliau brangti. Apie tai, kiek teks mokėti už sviestą ir kaip tai brangins kitus gaminius, kuriuose naudojamas ...
-
Biurokratijos pelkėje stringa milijardiniai projektai: atskleistos gilios sistemos problemos6
„Teltonikos“ istorija išryškino biurokratijos pelkę Lietuvoje. Šalyje dirba daugiau valdininkų, nei įprasta išsivysčiusiose valstybėse. Negana to, verslas skundžiasi, kad tie patys valdininkai kuria įvairius riboj...
-
J. Rojaka: sprendimai dėl PVM lengvatos restoranams nebus greiti1
Šių metų pradžioje panaikinus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maitinimo verslui ir nemažai restoranų užsidarant, Seimo ekonomikos komiteto narė Jekaterina Rojaka sako, kad galimas PVM mažinimas ar kiti sprendimai galėtų būti pr...
-
Vilnius lietuvių nebetraukia: kokias alternatyvas renkasi?3
Kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje respondentai, planuojantys pirkti būstą per artimiausius trejus metus, dažniausiai renkasi sostinę arba jos apylinkes. Tuo tarpu Lietuvoje situacija kitokia – Vilnių kaip trokštamo būsto vietą renkasi ma...