„Tie pasiūlymai ateinantys ir Lietuvos banko, kad būtų galima įtraukti labiau darbdavius ar fondą tam tikrą kurti – tai jie visi yra svarstytini, bet jie nepaneigia pačio principo. Ar darbdavys mokės įmokas, ar darbuotojas mokės įmokas, tai vis tiek tai reiškia dabartinių pajamų susimažinimą ateities saugumo ir garantijų sąskaita“, – penktadienių „Žinių radijui“ kalbėjo M. Lingė.

Politiko teigimu, Lietuvoje gyventojų įmokos į pensijų fondus, santykinai nuo atlyginimo, yra ženkliai mažesnės nei kitose Vakarų šalyse, o tai gali nulemti mažesnes pensijas ateityje.

„Čia ir yra paradoksas, kad mes mokėdami pakankamai mažas įmokas į fondus tikimės labai didelių išmokų ateityje. Na, jei darbuotojas moka apie 3 proc. (atlyginimo – ELTA) maksimaliai, tai tokiose šalyse kaip Jungtinė Karalystė 8 proc. mokami minimaliai, Nyderlanduose darbdaviai moka apie 18 proc., darbuotojai – nuo 4 iki 7 proc.“ – aiškino M. Lingė.

Čia ir yra paradoksas, kad mes mokėdami pakankamai mažas įmokas į fondus tikimės labai didelių išmokų ateityje.

„Svarbiausias ne tiek pačio modelio klausimas, bet požiūrio į taupymą senatvės pensijai ateityje“, – pridūrė jis.

Konservatorius taip pat skeptiškai vertina valdančiųjų planus sudaryti platų priežasčių sąrašą, leisiančių pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos kaupimo. Tai, jo teigimu, ateityje atsisuks prieš pačius gyventojus ir galimai sukels papildomą naštą valstybei.

„Reikia suprasti paprastą dalyką – kuo platesnis sąrašas bus sudaromas atsiimti pinigus dabar, tuo tas sąrašas ilgės ir ateityje, kai tiems asmenims sukaks pensinis amžius, kai jie taps senatvės pensijų gavėjai ir tos pensijos bus mažesnės“, – pažymėjo jis.

„Ką tai reikš valstybei? Tai yra didesnės eilės prie įvairiausių socialinės paramos priemonių“, – teigė M. Lingė.

LB siūlo atsisakyti valstybės įnašo į antrosios pakopos pensijas, į kaupimą įtraukti darbdavius

Siekiant gerinti antrosios pensijų pakopos sistemą antradienį Lietuvos Bankas (LB) pristatė „Baltąją knygą“, kurioje pateikė siūlomus struktūrinius pakeitimus.

Institucijos manymu, siekiant spręsti antrosios pakopos problemas reiktų imtis darbdavių įtraukimo į ją bei įsteigti valstybės valdomą pensijų fondą.

Anot LB, į kaupimą įtraukus darbdavius būtų galima sukaupti reikšmingai didesnes sumas senatvei ir atsisakyti tiesioginio valstybės įnašo, kurį galėtų pakeisti darbdavių įmokos. Tai skatintų konkurenciją darbo rinkoje kuriant geresnes sąlygas darbuotojams ir skatinant aktyvesnį pensijų kaupimą.

Anot banko, valstybės valdomas fondas didintų konkurenciją, suteikdamas gyventojams galimybę rinktis tarp valstybės ir privačių pensijų fondų, atsižvelgiant į jų individualius poreikius ir prioritetus. Taip pat didintų pasitikėjimą visa pensijų sistema, galėtų investuoti į projektus, kurie ne tik generuotų grąžą pensijų kaupimo dalyviams, bet investicijomis prisidėtų ir prie šalies ekonomikos plėtros.

Be to LB siūlo sukurti patogią informavimo sistemą, didinti automatinio įtraukimo lankstumą ir suteikti daugiau apsisprendimo laisvės kaupiantiems asmenims

LB duomenimis, vidutinė senatvės pensija šiuo metu siekia apie 45–50 proc. buvusio atlyginimo. Tam, kad būtų užtikrinta ori senatvė, senatvės pensija turėtų sudaryti 70–80 proc. buvusių pajamų. Nesiimant struktūrinių pakeitimų, su dabartiniu I pakopos finansavimu, siekiančiu 7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), ir įmokomis į II pensijų pakopą pasiekti adekvataus pensijų lygio nepavyks.