- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos banko duomenimis, Lietuvoje antrosios ir trečiosios pakopos pensijų fonduose kaupia kone 1,5 mln. gyventojų. Kai kurie jų iš kaupimo norėtų pasitraukti. Tačiau politikai, lyg ir sutarę tokią galimybę suteikti, pasiklydo interpretacijų miške ir nesutaria, dėl kokių priežasčių žmonėms turi būti leista nutraukti pensijų kaupimą. Situaciją aiškinosi LNK žurnalistai.
Dirbančių jaunų žmonių ateitį temdo pensija. Tenka rinktis, ar kaupti ir kurioje pakopoje. Pernai antroje pakopoje pensiją kaupti pradėjo 68 tūkst. žmonių, o šiek tiek daugiau nei pusė jų persigalvojo ir dirbti pradėjo ne pensijai, o kitoms investicijoms.
Tik sulaukęs senatvės žmogus galės pasidžiaugti antrojoje pakopoje sukauptais pinigais. Iki tol jie nepajudinami. Tačiau Konstitucinis Teismas (KT) šiais metais nusprendė, kad šią tvarką reikia keisti. „Teismas konstatavo, kad turi būti sudaryta galimybė nutraukti pensijų kaupimą“, – sakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narė Ligita Girskienė. Jos pateiktos pataisos numato, kad nuo kitų metų žmonėms bet kuriuo metu būtų leista atsisakyti dalyvauti antrosios pakopos pensijų fonduose ir atgauti sumokėtas įmokas. Tačiau Vyriausybės pritarimo politikės siūlymas nesulaukė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Teikiame alternatyvų projektą. Po ilgų diskusijų ir su socialiniais partneriais, ir po KT išaiškinimo – kas yra labai svarbu, – kuris nurodė, kad turi būti tam tikros išvardytos priežastys, dėl kurių kaupimas būtų arba itin apsunkintas, arba nebeįmanomas“, – komentavo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo leisti gyventojams atsisakyti antrosios pakopos tik kritiniais atvejais. „Arba kritinė liga, arba sunki negalia, arba dar kelios aplinkybės, kurios būtų išvardytos, tokios kaip būsto sugadinimas negrįžtamai dėl tam tikros stichinės nelaimės ar gaisro“, – vardijo M. Navickienė.
Imta svarstyti, galbūt net ir prireikus odontologo pagalbos, kai išlaidos nusimato nemenkos, būtų galima imti antrosios pakopos pinigus. Tačiau Lietuvos banko (LB) Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas patikino: „Mes tokiems siūlymams nepritarsime, manome, kad pasitraukimas iš antrosios pakopos turėtų būti tik kritiniais atvejais.“
Pirminiame projekto variante liko įrašas, kad pensijos nebekaupti žmonės galėtų ir dėl kitų asmeninių priežasčių. Jei bus palikta vietos interpretacijoms, Pensijų fondo asociacija prognozuoja chaosą. „Gali atsirasti subjektyvių nuomonių, manipuliavimo, įtakos darymo, kuri institucija turi nuspręsti, kaip turi būti nuspręsta, tas atvejis yra sunkus ar ne“, – teigė LIPFS valdybos narė Loreta Načajienė.
Be to, su pokyčiais asociacija mato ir augsiančias išlaidas „ne tik pensijų kaupimo bendrovėms, bet ir LB, „Sodrai“, kitoms institucijoms, teismas, o svarbiausia, bus neaišku žmogui“, – sakė L. Načajienė.
Seimo opozicija SADM pasiūlymui kritiška. „Aš nemanau, kad valstybė turi kištis į tvarką, kaip žmonės naudoja savo sukauptus pinigus. Tai yra žmonių turtas ir valstybė neturi nurodinėti, kur, kam jį naudoti“, – įsitikinusi L. Girskienė.
O bankininkai tikina, kad leisdami sukauptus pinigus dar nesulaukę pensijos, žmonės rizikuoja savo ateitimi. „Žmonės linkę gyventi šia diena, tai visiškai normalu, žmogiška. Todėl valstybės įsteigė tokias sistemas, kaip antroji pakopa, kad žmonės galėtų ir turėtų dalyvauti antrojoje pakopoje ir taip sukaupti bent jau dalį pinigų“, – aiškino V. Cibas.
Projektas dėl antrosios pakopos pensijos kaupimo atsisakymo ir sukauptų pinigų išėmimo Vyriausybėje turėtų atsidurti iki birželio pabaigos. Galutinius sprendimus politikai žada dar šioje kadencijoje. LB duomenimis, mūsų šalyje antrosios ir trečiosios pakopos pensijų fonduose kaupia kone 1,5 mln. gyventojų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atskleidė ES sankcijų apėjimo schemą: į Rusiją išvažiavę vilkikai ten ir paliekami
Muitinės kriminalinės tarnyba (MKT) kartu su Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) specialistais teigia nustatę ES sankcijų apėjimo schemą. ...
-
Skrydžiai į Čikagą arba Niujorką iš Lietuvos: kada tai įmanoma?
Transatlantiniai skrydžiai iš Lietuvos į Šiaurės Ameriką galimi po ketverių penkerių metų, sako Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Simonas Bartkus. ...
-
Užmojis: iš statytojų, įrengiančių priedangas, neimti infrastruktūros plėtros įmokų
Gyvenamosios paskirties namų statytojus, įsipareigosiančius savo lėšomis statinyje įrengti priedangas, siūloma atleisti nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos arba ji būtų sumažinama. ...
-
Seimas įteisino jaunimo darbuotojo profesiją
Seimas oficialiai įteisino iki šiol įstatymu nereglamentuotą jaunimo darbuotojo profesiją. ...
-
Siūloma nustatyti skirtingas kapinių sanitarinės apsaugos zonas: priklausytų nuo kapinių dydžio
Seimo narys konservatorius Mindaugas Skritulskas siūlo diferencijuoti kapinių sanitarinės apsaugos zonos dydį priklausomai nuo kapinių ploto. ...
-
„Eurobarometras“: 7 iš 10 Lietuvos gyventojų mato tarptautinės prekybos naudą
68 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog tarptautinė prekyba jiems teikia naudą, rodo „Eurobarometro“ ketvirtadienį paskelbta apklausa. ...
-
Seimas leido savivaldai imti rinkliavas už laivų stovėjimą1
Savivaldybės galės rinkti mokestį už upių ar ežerų laivų švartavimą ar stovėjimą ant kranto jų nustatytose vietose. ...
-
Seimas pritarė papildomoms priemonėms sporto finansavimui
Seimas ketvirtadienį priėmė Sporto įstatymo pakeitimus, kuriais, anot Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM), Nacionalinei sporto tarybai (NST) suteikiama daugiau funkcijų, steigiamas sportininkų atstovo institutas, įteisinamos pap...
-
„Agrovizijoje“ ieškota receptų dirbtinei priešpriešai tarp ūkininkų ir visuomenės grupių mažinti
Šių metų sausį surengtas protestas, kai į sostinę atvažiuota moderniais traktoriais, ne tik leido ūkininkams susitarti kurį laiką nepabloginti sąlygų ūkininkauti, bet ir iš esmės pakeitė jų įvaizdį. Tenka tik apgailestauti, kad t...
-
Seimas priėmė strategiją, kuri leis Lietuvai tapti klimatui neutralia valstybe3
Seimas priėmė atnaujintą Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją (NENS), kuri iki 2050 metų leis Lietuvai tapti klimatui visiškai neutralia valstybe, eksportuojančia iš atsinaujinančių šaltinių pagamintą elektrą. ...