- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė sako, kad užuot svarsčius idėją ilginti pensijos amžių reikia koncentruotis į sveiko gyvenimo trukmės ilginimą.
„Tokiam sprendimui, apie kurį kalbam, – tai yra 72 metus, tikrai ne laikas. Šitoje vietoje tikrai galima dėti tašką. Vienas iš labai svarbių lygiagrečiai einančių rodiklių ir kriterijų, į kuriuos turime žvalgytis ir susieti savo pensijų politiką, yra sveiko gyvenimo trukmė, kurios vidurkis Lietuvoje siekia 57,5 metų“, – antradienį Žinių radijui teigė I. Segalovičienė.
Pasak jos, sveiko gyvenimo trukmę iki 65 metų planuojama pasiekti tik 2030 metais.
Svarstyti septyneriais metais didesnį pensinį amžių yra neadekvatu dabartiniu laikotarpiu.
„Svarstyti septyneriais metais didesnį pensinį amžių yra neadekvatu dabartiniu laikotarpiu. Pensijų sistema negali būti konstruojama neatsižvelgiant į vyresnio amžiaus žmonių sveikatą“, – tvirtino I. Segalovičienė.
Patarėjos teigimu, prezidentas dar 2019 metais siūlė labiau indeksuoti pensijas, kad ji sudarytų maždaug 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio po mokesčių. 2019 metais šis rodiklis siekė apie 43 procentus.
„Šiais metais jau matysime apie 48 proc. su viršum. 2024 metais turėtume pasiekti šį minimalų standartą (50 proc. – BNS) ir brėžti kitą strateginį tikslą – dar labiau artėti prie Europos Sąjungos vidurkio, kuris yra daugiau negu 60 procentų“, – kalbėjo prezidento patarėja.
I. Segalovičienės teigimu, geriausia būtų, kad diskusijos dėl pensijos amžiau ilginimo kiltų iš mokslininkų kartu su politikais.
Lietuvoje tiek vyrų, tiek moterų pensijos amžius ilgėja palaipsniui ir 65 metus pasieks 2026 metais.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sako šiuo metu šio amžiaus didinimo klausimo nesvarstanti.
Prastėjant Lietuvos demografinei situacijai, Europos Komisijos (EK) skaičiavimu, ateityje mažės darbingo amžiaus žmonių, galinčių išlaikyti pensininkus, todėl galimas sprendimo būdas – ilginti pensinį amžių, kuris, specialistų skaičiavimu, turėtų siekti 72 metus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Siūlo pinigus, bet gyventojai jų nepasiima: tokio abejingumo nesitikėjo
Kauno miesto ir rajono valdžia siūlo finansinę pagalbą daugiabučių gyventojams rūsių tvarkymui ir jų pritaikymui kaip priedangoms ekstremalioms situacijoms. Tačiau iniciatyva nesulaukia didelio susidomėjimo – daugelis gyventojų nesutinka imti...
-
Von der Leyen: Rusija taikosi į Europos infrastruktūrą, tikrina pasirengimą apsiginti
Vilniuje viešinti Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen sako, kad Rusija taikosi į Europos infrastruktūros objektus ir tikrina pasirengimą apsiginti. ...
-
Paluckas: dėkoju, kad nemetė kelio dėl takelio
Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad sekmadienį įvykęs Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimas su Europa nebūtų pavykęs be visų nuo 2007-ųjų dirbusių Lietuvos vyriausybių ir Europos Sąjungos (ES) pagalbos. ...
-
Kubilius: išsilaisviname ne tik iš sovietinės imperijos
Buvęs premjeras bei Lietuvos deleguotas už gynybą ir kosmosą atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius pabrėžia – Lietuvos prisijungimas prie Europos elektros tinklų yra antrasis žingsnis šalies nepriklausomybės nuo Rusijos kelyje, Lietuv...
-
Nausėda: netrukus atsiras naujų galimybių
Prezidentas Gitanas Nausėda paskelbė, kad Lietuva, Latvija ir Estija sėkmingai įvykdė sinchronizaciją su kontinentinės Europos elektros tinklais taip pasiekdamos energetinę nepriklausomybę. Šalies vadovas pabrėžia, kad žengus šį žin...
-
EK pirmininkė apie Baltijos šalių sinchronizaciją: tai – laisvė nuo grėsmių ir šantažo
Baltijos šalims sinchronizavus savo elektros tinklus su Vakarų Europa, Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen sako, kad tai yra laisvė nuo grėsmių ir šantažo. ...
-
Istorinis įvykis: Baltijos šalys sinchronizavo savo elektros tinklus su Vakarų Europa
Lietuva, Latvija ir Estija sekmadienį popiet sinchronizavo savo elektros tinklus su Vakarų Europa. ...
-
Lietuva ukrainiečių švietimui šiemet skirs beveik 32 mln. eurų
Lietuva į šalį dėl Rusijos karinių veiksmų atvykusių ukrainiečių švietimui šiais metais skirs beveik 32 mln. eurų. ...
-
Ieškos būdų, kaip tolygiai finansuoti iš olimpiadų išbrauktų šakų sportininkus
Nacionalinė sporto agentūra su Švietimo ministerija ieškos būdų, kaip užtikrinti tolygų finansavimą sportininkams, kurių sporto šakos išbraukiamos iš olimpinių žaidynių programos. ...
-
Paramos akcijai „Radarom“ paaukota daugiau nei 880 tūkst. eurų
Artėjant karo Ukrainoje metinėms, trečią kartą rengiamai paramos akcijai „Radarom!“ šalies gyventojai ir verslai jau paaukojo 887 225 eurus. ...