- Erika Alonderytė-Kazlauskė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Verslo ir savivaldybių atstovams raginant valdžią didinti investicijas į kelius, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad šiemet nemažą dalį projektų bus galima finansuoti bankų solidarumo įnašais, tačiau ateityje tam reikia tvarių finansavimo šaltinių.
„Asociacijų vadovų pasirodymus stebime kasmet, bet kiekvieną kartą, kai diskutuojame ką nors apie mokesčius, tada tų pačių asociacijų atstovai gink Dieve prieštarauja bet kokiems mokesčių pakeitimams. Tai siūloma tiesiog nutraukti kaldrą nuo kitų valstybės reikmių ir perduoti keliams“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė premjerė.
„Techniškai galima tą padaryti, bet Seimui dėl to nėra nė kiek paprasčiau, nes tuomet yra kitos reikmės ir kiti poreikiai, šimtus milijonų, kuriuos reikalaujama perkelti keliams, reikia ten juos uždengti. Visi siūlymai, kadangi niekas nesiūlo papildomų pajamų, kuriomis tvariai būtų galima finansuoti infrastruktūrą, reiškia kaldros tampymą, kuris nieko nesprendžia arba didesnę skolą“, – pridūrė ji.
Anot I. Šimonytės, šiemet nemažą dalį projektų, kurie susiję su karinio mobilumo infrastruktūra, bus galima atlikti iš bankų solidarumo įnašo, o vėlesniais laikotarpiais reikės ieškoti tvarių finansavimo šaltinių.
Visi siūlymai, kadangi niekas nesiūlo papildomų pajamų, kuriomis tvariai būtų galima finansuoti infrastruktūrą, reiškia kaldros tampymą, kuris nieko nesprendžia arba didesnę skolą.
„Kalbant apie tolesnius laikotarpius, 2025 metais ir vėliau reikės grįžti prie klausimo, kokie tvarūs finansavimo šaltiniai gali užtikrinti mūsų kelių infrastruktūros palaikymą“, – teigė premjerė.
Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenka trečiadienį teigė, jog norint sutvarkyti Lietuvos kelius jiems kasmet turi būti skiriama ne mažiau nei 860 mln. eurų.
Anot jo, taip pat svarbu, kad visos lėšos iš kelių vinječių mokesčių, kurių 2024 metais planuojama surinkti apie 100 mln. eurų, atitektų keliams, be to, jiems turėtų būti ir skiriama 80 proc. surenkamo degalų akcizo.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis anksčiau teigė, kad norint įgyvendinti svarbiausius kelių infrastruktūros projektus, tvarkyti tiltus ir viadukus, kitąmet Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP) reikėtų papildomai skirti 340 mln. eurų.
Šiuo metu 2024-iesiems programai numatyti 543 mln. eurų – tiek pat, kiek ir pernai bei 2021-aisiais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Į laukus jau išriedėjo pirmieji kombainai: ūkininkai prakalbo apie šiųmetį derlių3
Šiemet javapjūtė Lietuvoje prasidėjo dviem-trim savaitėmis anksčiau nei įprastai – pirmieji kombainai į laukus išriedėjo Dzūkijoje ir Suvalkijoje, o kitą savaitę turėtų išjudėti ir likusi Lietuva, sako ūkininkai. Kol k...
-
L. Kasčiūnas: su „Northrop Grumman“ kalbamės dėl šaudmenų gamybos Lietuvoje15
Lietuva derasi su JAV gynybos pramonės milžine „Northrop Grumman“ dėl 30 mm kalibro šaudmenų gamybos linijos Lietuvoje, patvirtino Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
Dėmesio: laikinai uždaromas eismas Sargėnų viaduku2
Nuo pirmadienio dviem savaitėms uždaromas Sargėnų viadukas Kaune, penktadienį pranešė „Via Lietuva“. ...
-
Naujausi pensijų fondo rezultatai stebina: gailiuosi, kad kaupiu, čia lyg lošimas kazino38
Kaupiantiems antroje pakopoje dauguma pensijų fondų per pirmą pusmetį procentais uždirbo dviženklę grąžą. Įdomu, kad prasčiausiai pasirodė daugiausiai klientų turintis ir turto valdantis „Swedbank“. Antroje pakopoje pradeda kaupt...
-
„Via Lietuva“ šiemet žada nutiesti bei suremontuoti 70 km dviračių takų2
Valstybės valdoma bendrovė „Via Lietuva“ (buvusi Lietuvos automobilių kelių direkcija) iki šių metų pabaigos žada įrengti daugiau nei 40 kilometrų naujų pėsčiųjų ir dviračių takų visoje Lietuvoje bei suremontuoti apie 30 km ...
-
Beveik 26 tūkst. žmonių pradeda kaupti antroje pakopoje, 34 tūkst. atsisakė3
Kaupti antros pakopos pensijų fonduose šiais metais nusprendė beveik 25,9 tūkst. žmonių, tuo metu dar beveik 33,9 tūkst. atsisakė tai daryti, rodo automatinio įtraukimo į pensijų kaupimą rezultatai, pranešė „Sodra“. ...
-
Kauno apskrities gyventojai paramos gavėjams skyrė 6,5 mln. eurų1
2024 m. liepos 5 d., Kaunas. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Kauno AVMI) informuoja, kad paramos gavėjus jau pasiekia pirmosios gyventojų paskirtos pajamų mokesčio (GPM) sumos. Šiemet prašymus skirti dalį sumokamo gyvento...
-
K. Starkevičius: EK neužkirto kelio naminės degtinės įteisinimui kaimo turizmo sodybose
Europos Komisija (EK) neprieštarauja siūlymui įteisinti tradicinio alkoholinio gėrimo – naminukės – gamybą kaimo turizmo sodybose. ...
-
Naujovės nuo liepos: motinystės išmoka įmotėms, ligos išmoka nuolatiniams globotojams
Įmotės, įvaikinusios vaiką, nuo šių metų liepos 1 d. gali pasinaudoti iki 30 kalendorinių dienų trukmės motinystės atostogomis ir jų metu gauti motinystės išmoką. Iki šiol įmotėms buvo nustatytos tik atostogos įvaikintam va...
-
„Litgrid“: daugiausia elektros birželį Lietuvoje pagamino saulės elektrinės1
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ praneša, kad aukšta temperatūra ir poreikis vėsintis birželio mėnesį didino elektros suvartojimą. Dėl silpno vėjo, besitęsiančio „EstLink 2“ remonto ir &b...