- Ignas Dobrovolskas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad daug sprendimų dėl 2025 m. valstybės biudžeto jau yra priima, dėl įsipareigojimų indeksuoti pensijas, skolos aptarnavimo išlaidų bei švietimo susitarimo. Vis tik, anot jos, būsima Vyriausybė turės galimybę taisyti esamo ministrų kabineto pateiktą projektą.
„Turėsime įdomius metus, kai biudžetą pateiks nueinanti Vyriausybė dabartiniam Seimui, o patvirtins jį naujasis Seimas ir galbūt taisys kita Vyriausybė, jeigu ji iki metų pabaigos, pagal Konstitucijos terminus, bus sudėliota ir nereikės vienos dvyliktosios. Mano vertinimu, kaip mes matome, dėliodami biudžetą, tai labai daug kitų metų biudžeto sprendimų yra iš esmės jau priimta“, – ketvirtadienį „Info TV“ kalbėjo I. Šimonytė.
„Tai yra arba įstatymuose numatyti tam tikri reikalavimai, pavyzdžiui, indeksuoti pensijas ir tie dalykai persikelia, arba skolos aptarnavimo išlaidos, kurios, deja, didėja todėl, kad palūkanos iš labai pigios skolos ją brangina ir tai yra objektyvus dalykas, tam reikės atsidėti lėšas. Ir švietimo susitarimas bei pedagogų darbo užmokestis, kuris nuo rugsėjo labai ženkliai didėja“, – aiškino ji.
Turėsime įdomius metus, kai biudžetą pateiks nueinanti Vyriausybė dabartiniam Seimui, o patvirtins jį naujasis Seimas.
I. Šimonytės teigimu, kitų metų biudžetas bus panašus į šių metų, nes prioritetais išliks šalies gynyba bei švietimas.
„Viską sudėliojus galima sakyti, kad be mažų pajudėjimų viename ar kitame prioritete, iš esmės, biudžetas bus labai panašus į šių metų ta prasme, kad prioritetas bus krašto saugumas, gynyba ir švietimas“, – sakė premjerė.
„Kaip ir šiais metais, iš diskrecinių priemonių, kurios buvo papildomai skirtos ir suplanuotos, tai buvo gynyba ir švietimas, manau, kad lygiai taip pat bus ir ateinančiais metais“, – pažymėjo ji.
2024 m. biudžete buvo numatyta, jog valstybės pajamos sieks 16,98 mlrd. eurų, išlaidos – 20,61 mlrd. eurų. Valdžios sektoriaus skola, pagal priimtą projektą, šiemet turėjo sudaryti 39,9 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 38,9 proc.), deficitas – 3 proc. (be laikinųjų priemonių – 2,5 proc.). 2025 m. numatyta, kad skola sieks 43,1 proc., o deficitas 2,5 proc.
Nuo šių metų vėl galioja Mastrichto kriterijai, tad Europos Sąjungos šalys, taip pat ir Lietuva, turi išlaikyti mažesnį nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pakeisti teisės aktai ESO „atrišo rankas“: pradės intensyvius darbus
Pakeitus teisės aktus ir leidus tiesti požeminius elektros kabelius kelio juostoje, bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) galės prijungti naujų klientų į tinklo plėtrą investuodama 1,4 mln. eurų. ...
-
Penktadienį numatoma Nausėdos akistata su Lietuvos banko vadovu: aptars svarbų klausimą
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant didesniam šalies gynybos finansavimui pasitelkti ir Lietuvos valiutos atsargas, o Lietuvos bankui pareiškus, jog tiesiogiai iš šio šaltinio finansuoti Vyriausybės poreikių negalima pag...
-
Apžvelgė kylančias degalų kainas: kur jos išliko mažiausios
Per pastarąją savaitę Lietuvoje padidėjo vidutinės degalų kainos: benzinas pabrango 1,3 proc., o dyzelino kaina išaugo 2,6 proc. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, Europos Sąjungos (ES) šalių vidutinė svertinė degalų kai...
-
Savicko vizitas Alytuje: šių zonų vystymas čia yra užkoduotas
Ketvirtadienį lankydamasis Alytuje ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas su savivaldybės mere Rasa Vitkauskiene aptarė galimybes regione plėsti ir vystyti pramoninę bei Laisvąją ekonominę zoną (LEZ). ...
-
ŽŪM siūlo šią sritį irgi pripažinti gyvybiškai svarbia
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlys pripažinti žemės ūkio ir maisto politiką viena svarbiausių Lietuvos nacionalinio saugumo vidaus politikos sričių. ...
-
Atvers kišenes: į tinklų atnaujinimą žada investuoti milijardus
Elektros skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) per dešimtmetį į elektros ir dujų skirstymo tinklų plėtrą ir modernizavimą investuos apie 3,5 mlrd. eurų, o vien į elektros tinklus – apie 3,3 mlrd. eurų. ...
-
Kauniečiai praneša: dalis Dainavos – be elektros
Kauniečiai pradėjo dalytis informacija, kad dalis Dainavos mikrorajono neturi elektros. Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) puslapyje matyti, kad pranešimai apie dingusią elektrą tik auga. ...
-
Apklausa apnuogino realybę: dėl ko gyventojai būgštauja labiausiai
Savo finansinę padėtį Lietuvos gyventojai pernai vertino atsargiau – kiek augo vidutiniškai ją vertinančiųjų, be to, daugėjo planuojančių skolintis žmonių, rodo Lietuvos banko (LB) apklausa. ...
-
Budrio kritika buvusiems valdantiesiems: apsimetė nustebę dėl tokių išlaidų
Buvę valdantieji žinojo apie poreikį gynybai skirti papildomus 14 mlrd. eurų, teigia užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Tad, anot jo, dabartinės opozicijos teiginiai, kad Valstybės gynimo taryba (VGT) nepakankamai informavo apie tokį s...
-
Įsibėgėjo „Ką pasėsi... 2025“ dalyvių registracija
Kovo 27–29 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyksiančioje žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi... 2025“ susijungia naujausios technologijos, tradicijos ir šiuolaikiškas požiūris į žemės...