- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Parlamentarai sutarė, kokias išmokas už prastovas gaus gyventojai, jei ir vėl būtų skelbiamas karantinas, praneša LNK.
Seimas be ilgų diskusijų patvirtino Užimtumo įstatymo pakeitimus. „Tai – apsaugos priemonė, jei būtų paskelbtas karantinas ir žmonės, kuriems reikėtų eiti į prastovas, kad jiems būtų atlyginama. Subsidijavimas, numatytas mechanizmas, numatyti dydžiai“, – sakė Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.
Išmokos savarankiškai dirbantiems būtų tokios kaip pernai – siektų 267 eurus. O į prastovas darbuotojus išleidusiems darbdaviams būtų skiriamos didesnės subsidijos – pusantro minimalaus atlyginimo. Įmonės galėtų prašyti beveik 1100 eurų siekiančios išmokos.
Vis dėlto padidinus sumą sugriežtinta ir darbdavių atsakomybė. „Jeigu būtų nustatyti piktnaudžiavimo atvejai, būtų prarandama teisė į subsidijas daugiau nei dvylikai mėnesių“, – akcentavo M. Lingė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) tikina, kad darbdaviai keičiasi. „Pastebime, kad darbdaviai galbūt tampa sąmoningesni ir aklai neskelbia prastovų“, – kalbėjo VDI atstovas Šarūnas Orlavičius.
Pašnekovas sakė, kad dažniausiai darbdavių pažeidimai – nepiktybiški. „Priežastys – tokios: nežinojo, pamiršo ir panašiai“, – tarstelėjo jis.
Anot komiteto pirmininko, netrukus parlamentarai imsis griežtesnių priemonių, kad subsidijomis įmonės nepiktnaudžiautų. „Tai taip pat yra svarstymo stadijoje ir šitas projektas būtų priimtas vėliau“, – sakė M. Lingė.
„Nuo visko neapsisaugosi. Žmogus – mąstanti būtybė ir suras mažiausią skylutę adatos auselėje, kad galėtų pralįsti“, – spėjo vienas parlamentaras.
Nuo visko neapsisaugosi. Žmogus – mąstanti būtybė ir suras mažiausią skylutę adatos auselėje, kad galėtų pralįsti.
Darbuotojų atstovai teigė, kad dabartinį pakeitimą vertina teigiamai. Vis dėlto prastovos nėra skatintinas reiškinys. „Net ir tos įmonės gavo subsidijas, kurios, jau žinojome nuo pradžių, kad sunkiai versis“, – teigė Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.
Tokios įmonės, net ir gavusios paramą iš valstybės už prastovas, vis tiek ėmėsi masinių atleidimų. Užimtumo tarnybos duomenys rodo, kad didžiausia sanatorija Lietuvoje „Eglė“ atleido pusę darbuotojų, nors iš valstybės gavo beveik milijoną eurų algoms kompensuoti. Manoma, kad subsidijos už prastovas buvo neefektyvios. Valdžios paskatos – vieniems galimybė piktnaudžiauti, kitiems – išgyventi, o būsimų kontrolės mechanizmų laukiama su nekantrumu.
„Mes nesame turtinga šalis, kad galėtume švaistyti pinigus“, – sakė Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė.
Tačiau, kol darbdaviai džiaugiasi didesne kompensacija, savarankiškai dirbantys asmenys – tokie kaip kūrybininkai, tikina, kad valdžia pamokų neišmoko. Vis dėlto jie tikisi, kad subsidija dirbantiems pagal sutartį ir individualią veiklą bus bent kiek pakelta, o nė vienos iš patvirtintų priemonių neprireiks.
Anot socialinės apsaugos ir darbo ministrės, parama nustatoma tinkamai, tad jos pakeitimų tikėtis neverta. „Žmonės dirba, gauna pajamas, tačiau mokesčius moka pakankamai mažai, kaip rodo statistika ir Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys. Taip pat jie turi menką draudimą, todėl mums reikėtų galvoti, kaip suteikti daugiau paskatų žmonėms, kurie renkasi dirbti savarankiškai“, – aiškino ministrė Monika Navickienė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė mažina biurokratines kliūtis nustatant infrastruktūros apsaugos zonas
Siekdama mažinti biurokratiją Vyriausybė supaprastino infrastruktūros apsaugos zonų nustatymo tvarką. ...
-
ILTE pramonės įmonių modernizavimui skyrė dar 80 mln. eurų
Nacionalinė plėtros įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) pramonės modernizavimui skyrė papildomą 80 mln. eurų finansavimą. ...
-
N. Mačiulis: paliekame infliacijos dugną2
Po kurį laiką vyravusios defliacijos rudenį vartotojų kainoms vėl kylant, ekonomistai teigia, kad infliacijos žemumos – jau praeityje. ...
-
Ministerija: JAV teiks Lietuvai informaciją apie mažuosius branduolinius reaktorius2
JAV padės Lietuvai vertinti galimybes ateityje statyti ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius. ...
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...
-
Lapkritį – išankstinė 0,5 proc. mėnesio ir 1,1 proc. metinė infliacija
Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu – siekia 1,1 proc., o mėnesio – lapkritį, palyginti su spaliu, – 0,5 proc., trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Vyriausybė – už atlyginimų kėlimą mokslininkams
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų rugsėjo vidutiniškai 8 proc. augtų atlyginimai valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslininkams. ...
-
Viceministras: 2026 metais pensijos turėtų viršyti skurdo ribą2
Atotrūkis tarp santykinės skurdo ribos, vertinamos pagal žmogaus pajamas, ir vidutinės pensijos toliau mažėja, o 2026 metais pensijos turėtų būti didesnės nei skurdo riba, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. ...
-
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje. Vyriausybė trečiadienį patvirtino tokios vertės paramos Ukrainos energetikos sektoriui programą. ...
-
Vyriausybė: 74 mln. eurų RRF lėšų – baterijoms, dviračių ir pėsčiųjų takams
Beveik 74 mln. eurų iš Lietuvai skirtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų bus papildomai skirta energijos kaupimo įrenginiams (38,55 mln. eurų) bei dviračių ir pėsčiųjų takams įrengti (...