Keliuose drastiškai daugėja susidūrimų su gyvūnais: kokių priemonių imtis po tokios nelaimės?

  • Teksto dydis:

Keliuose drastiškai daugėja susidūrimų su gyvūnais. Šie susidūrimai pridaro daug žalos. Kada vairuodami rizikuojame labiausiai ir kaip išvengti susidūrimo, LNK atskleidė Andrius Gasparavičius, BTA Transporto draudimo žalų skyriaus vadovas. 

„Statistika iš tikrųjų negailestinga. 2022 m. įvykių buvo registruota šiek tiek daugiau negu 8 tūkst., pernai metais jau buvo registruota daugiau negu 9 tūkst., šiemet, atrodo, bus peržengtas ir 10 tūkst. susidūrimų su gyvūnais skaičius“, – komentavo A. Gasparavičius.

– Kokios pagrindinės priežastys? Vairuotojų kaltė, galbūt gyvūnų populiacijos augimas?

– Deja, bet pagrindinė priežastis turbūt yra ta, kad mes kuo toliau, tuo labiau skverbiamės į gamtą, mažėja žaliųjų plotų, gyvūnai priversti vis daugiau migruoti, kad susirastų maisto, ir tai lemia, kad jie dažniau išbėga į važiuojamąją dalį ir įvyksta eismo įvykių.

– Kuriuo metu vairuoti yra pavojingiausia? Ar yra paros metas, kai gyvūnai migruoja aktyviausiai?

– Statistiškai daugiausia įvykių atsitinka likus valandai iki pateka saulė ir valandą po to, kai saulė nusileidžia, kai gyvūnai iš savo saugių vietų, kur jie dienoja, keliauja į maitinimosi vietas, į maisto paieškas. Tada daugiausia ir fiksuojama įvykių.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar galima išskirti metų laiką, kai daugiausia tokių susidūrimų įvyksta?

– Padidėjimas šiek tiek yra juntamas rudenį ir pavasarį.

– Keliai, pavyzdžiui, Vilnius–Klaipėda, dažniausiai yra atitverti tvoromis. Ar tai pakankama apsauga, ar būna, kad gyvūnai kažkaip vis tiek randa praėjimą? Ar yra padarytų požeminių perėjų? Kaip sprendžiama ši problema, kokių priemonių imamasi?

– Atitvėrus pagrindinius kelius, pagrindines eismo arterijas, ten įvykių skaičius tikrai žymiai sumažėjo. Galima sakyti, kad tos priemonės, kurias finansavo valstybė, tikrai veikia. Daugiau įvykių yra fiksuojama būtent ten, kur keliai neatitverti, t. y. keliai, kuriuose eismo intensyvumas yra mažesnis, miškingos vietovės. Ten įvykių kiekis kaip buvo didelis, taip ir liko.

– Skiriasi ir tikimybė, su kokiu gyvūnu gali susidurti vairuotojas. Kokie gyvūnai dažniausiai patenka į tokias nelaimes ir kokių galbūt pasitaiko rečiau?

Statistiškai daugiausia įvykių atsitinka likus valandai iki pateka Saulė ir valandą po to, kai Saulė nusileidžia.

– Turbūt galima vieną dalyką išskirti – kad rečiausiai pasitaiko susidūrimų su elniais, jie yra ypač atsargūs. Daugiausia fiksuojame susidūrimų su lapėmis ir stirnomis. Su lapėmis įvykiai būna ne tokie skausmingi, su stirnomis, deja, būna visaip. 

– Kiek nuo gyvūno dydžio priklauso, kokie bus avarijos padariniai, kokia žala bus padaryta?

– Jeigu po susidūrimo automobilis tampa nevaldomas ir nuvažiuoja į griovį, jokio skirtumo, ar jis susidūrė su lape, ar su stirna. Tačiau jeigu automobilis lieka ant kelio, po susidūrimo su lape dažniausiai žala vidutiniškai siekia apie porą tūkstančių eurų. Jeigu kalbame apie susidūrimą su stirna, tai negana to, kad automobilis bus gerokai labiau pažeistas, žala gali siekti net ir 20 tūkst. eurų. Problema yra ta, kad susidūrimo su stirna metu gali nukentėti ir vairuotojas. Patys skausmingiausi įvykiai – kai susiduriama su briedžiais, kurių kūnas yra priešais priekinį stiklą ir dažniausiai susidūrimo metu skrieja į saloną.

– Kaip elgtis ir kaip išvengti susidūrimo? Ir ar visada jo reikia vengti?

– Pirmas dalykas, visada reikėtų turėti omenyje, kad jei kelio ruožas pažymėtas ženklu, kad gali išbėgti laukinis gyvūnas, vadinasi, ne šiaip tas ženklas stovi – reikia būti atidesniems. Jei važiuoji užmiesčio keliu ir nėra priešais atvažiuojančių automobilių, reikia naudoti tolimąsias šviesas, taip anksčiau bus pastebėta kliūtis. Jeigu vis dėlto išbėgo gyvūnas, bet koks staigus judesys gali lemti tai, kad nesuvaldysite automobilio ir nuvažiuosite nuo kelio. Kartais net neužtenka reakcijos laiko, kad automobilis būtų suvaldytas, tiesiog įvyksta susidūrimas. Žinojimas, kad tamsiu paros metu reikia būti atidžiam, kad pieš saulėtekį ir po saulėlydžio reikia būti ypač dėmesingiems, nes tada gyvūnai labiausiai migruoja, dažniausiai apsaugo.

– Ką daryti, jei įvyko akistata su gyvūnu, kokių priemonių imtis?

– Labai tikiuosi, kad tas, kas papuola į tokį įvykį, turi „Kasko“ draudimą. Tada žmogus bent bus apsaugotas nuo finansinių išlaidų. Šiaip atsitikus įvykiui pirmas ir svarbiausias dalykas – apsaugoti save ir kartu važiuojančius. Labai dažnai žmonės dėl streso sustoja vidury kelio ir išlipa neužsidėję šviesą atspindinčios liemenės. Tada kyla rizika ir jiems pakliūti po ratais. Kitas dalykas – tinkamai pažymėti įvykio vietą, t. y. pastatyti avarinį ženklą, kad iš galo atvažiuojantys vairuotojai žinotų, kad yra nutikęs eismo įvykis. Jokiais būdais nesiartinti prie nutrenkto gyvūno. Jie ir šiaip yra neprognozuojami, išbėga į kelią, o po susidūrimo su automobiliu, jei gyvūnas liko gyvas, jis tikrai gali priėjusį žmogų sužaloti. Dažniausiai žmonės neteisingai įsivaizduoja, kad laukinis gyvūnas niekam nepriklauso. Tačiau tai yra valstybės turtas ir Kelių eismo taisyklėse yra labai aiškiai nurodyta, kad jei yra sugadinamas trečiųjų asmenų turtas, turi būti pranešama policijai. Šiuo atveju būtina skambinti 112, pranešti apie tai, kad buvo numuštas gyvūnas. Tada specialiosios tarnyboms imsis atitinkamų veiksmų – ar palengvintų gyvūno kančią, ar patrauktų jį nuo kelio. Jeigu gyvūnas pabėgo ir apgadintas tik automobilis, žmogus, jei turi draudimą, turėtų žinoti, kokia prievolė keliama draudiko, – ar nedelsiant pranešti, ar pranešti policijai, ar nepranešti, tai jau kiti sutartiniai santykiai žmogaus su draudimu.

– Kaip tuo atveju, jei žmogus yra neapsidraudęs, bet gyvūnas, t. y. valstybės turtas, išbėga į kelią nepažymėtoje vietoje? Ar galima tikėtis atgauti materialinę žalą?

– Statistika vėlgi negailestinga, deja, ne.  



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių