- Gustė Valantanavičiūtė / lnk.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jau daugiau nei mėnesį draudžiama įsigyti ir atsivežti augintinius iš Rusijos ar Baltarusijos. Žmonės su gyvūnais iš trečiųjų šalių pasienyje apgręžiami. Anot kinologų, tai būtina, nes dalis tokių gyvūnų – neskiepyti ir be kilmės dokumentų. O tai pavojingą ir patiems žmonėms, ir kitiems naminiams gyvūnams. Lietuvos veisėjai viliasi, kad dabar jų versle bus daugiau skaidrumo.
Veisėjos Viktorijos pasididžiavimas – Darna, Ganga ir Uma – giminaitės. Darna jau pensijoje ir jauniklių nebeveda, užtarnauto poilsio link artėja ir Ganga. O štai Uma dar tik ruošiasi motinystei.
„Uma mūsų blondinė, ji yra pati jauniausia, jai treji metai. Ji dar neturėjusi nei vienos vados, ji dalyvavo parodose, bet jau pradedame galvoti, kad jau reikėtų ir pirmą vadą turėti“, – pasakojo veterinarijos gydytoja, pudelių veisėja Viktorija Mingailė.
Viena Viktorijos kalaitė jauniklius veda du arba tris kartus. Tačiau net ir retai šunis veisianti moteris tikina, kad konkurencija didelė. Ir ypač kalbant apie karališkuosius pudelius.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Rinka yra, sakyčiau, gerokai perpildyta. Manau, kad pasiūla viršija paklausą jau šiuo metu“, – teigė V. Mingailė.
Tiesa, konkurenciją turėtų sumažinti naujas draudimas. Nuo birželio pradžios augintiniai iš trečiųjų šalių Lietuvoje nelaukiami.
Tai reiškia, kad su draudimu veisliniai, bet be kilmės dokumentų gyvūnai į Lietuvą nepaklius. Veisėjai viliasi, kad jų versle atsiras daugiau sąžiningumo.
„Labai daug žmonių buvo apgauti. Ten žmonės gyvena, moka sukčiauti, pažada dokumentus ir jų negauna, parduoda žaislinį pudelį, išauga didysis pudelis“, – aiškino V. Mingailė.
Šiemet į Lietuvą per Baltarusijos ir Rusijos pasienį vežta beveik 2,5 tūkst. augintinių. Tačiau pastarąjį mėnesį bandymų mažėja. Žinoma, draudimus apeiti bandančių vis dar yra.
„Jeigu tai bus komercinis vežimas, kurį kontroliuoja būtent Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), tai mes tiesiog grąžinsime tas siuntas atgal, nes jų įvežti pagal nutarimą negalima“, – teigė VMVT patarėja, laikinai atliekanti departamento direktorės pareigas Kristina Dainovskytė-Šustikė.
O nekomerciniais tikslais vežantys augintinius bus tiesiog apgręžti ir turės patys sukti galvą, kur palikti augintinį, mat jis Lietuvoje nepageidaujamas.
„Galioja išlygos, kad žmonės, kurie keliauja su savo augintiniais, ir turi Europos Sąjungoje išduotą gyvūno augintinio pasą, jie gali keliauti nevaržomai“, – sakė K. Dainovskytė-Šustikė.
Taip, jis gražus, pūkuotas kamuoliukas, bet jeigu jo tėvai turi įgimtų ligų, tas šuniukas gali išaugti ligotas.
Neretai į trečiąsias šalis žmonės vyksta pirkti veislinių augintinių pigiau. Tačiau veisėjai sako, jog neverta. Esą jau ir Lietuvoje veislinių gyvūnų kainos nesikandžioja.
„Pats kilmės liudijimas kainuoja apie 40–50 eurų. Tai tikrai nesudaro tos pagrindinės veislinio šuns kainos. Ir žmonės kartais galvoja, kad jeigu nusipirksiu jį be dokumentų, jis bus toks pats. Gal, jeigu jūs labai sėkmingi“, – sakė kinologų draugijos vadovė Ramunė Kazlauskaitė.
Karališkuosius pudelius veisianti Viktorija tikino, kad pudeliai apskritai dabar yra įperkami. Jų kaina Lietuvoje svyruoja nuo 400 iki 3 tūkst. eurų.
„Jeigu man žmogus patinka, bet aš žinau, kad jis neturi galimybės nusipirkti brangų šunį, tai būdavo, kad pasiūlau pigesnę kainą, būdavo, kad kažkam ir už dyką padovanoju“, – pasakojo V. Mingailė.
Be to, anot kinologų, neaiškios kilmės augintinis ateityje gali pridaryti problemų.
„Tai yra svarbu tam, kad būtų galima numanyti, koks tas šuniukas bus. Į ką jis išaugs. Nes kol jis mažas, niekas negali pasakyti. Taip, jis gražus, pūkuotas kamuoliukas, bet jeigu jo tėvai turi įgimtų ligų, tas šuniukas gali išaugti ligotas“, – aiškino R. Kazlauskaitė.
Pasienio postuose atlikti tyrimai parodė, kad iš trečiųjų šalių įvežami gyvūnai neretai netgi nėra skiepyti.
„Jeigu gyvūnas iš viso neturi susidariusio to titro arba jis susidaręs nepakankamas, tai indikuoja, kad galbūt jis nebuvo skiepytas nuo pasiutligės“, – teigė K. Dainovskytė-Šustikė.
Be gyvūnų augintinių iš Rusijos bei Baltarusijos į Lietuvą draudžiama importuoti arklius, telyčias, karves, buivolus, kiaules, avis ir ožkas, triušius, kiškius bei bites.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Siekis apie įdarbintus vadovus „Sodrai“ pranešti per valandą kelia ginčų
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymas įpareigoti įmones apie įdarbintus vadovus „Sodrą“ informuoti likus ne mažiau kaip valandai iki jų darbo pradžios netenkina profsąjungų, bet džiugina darbdavius. ...
-
Žiniasklaida: magistralės atnaujinimas tarp Riešės ir Molėtų gali kainuoti 170 mln. eurų
Magistralinio kelio Vilnius–Utena atkarpos tarp Riešės ir Molėtų rekonstrukcijos kaina gali siekti daugiau nei 170 mln. eurų. ...
-
Seimas linkęs įpareigoti transporto sektorių mažinti naftos degalų vartojimą3
Siekdamas pažaboti benzino, dyzelino, suskystintų naftos dujų vartojimo augimą, Seimas ketina nustatyti šių degalų mažinimo tikslus – nuo kitų metų ketinama apriboti šio kuro pylimą į kelių transporto priemones, ypač į vie­...
-
Švenčia pergalę: namus nuo „Rail Baltica“ vėžių išgelbėjo patys gyventojai8
Panevėžio rajono gyventojai kol kas atsargiai, bet švenčia pergalę. Jiems pavyko išsikovoti, kad tiesiant geležinkelio vėžę „Rail Baltica“ nebūtų paaukoti jų namai. ...
-
Ekspertas: svyravimai energetikos rinkoje turėtų paskatinti galvoti apie elektros kainos fiksavimą2
Ypač karštai vasarai išauginus elektros energijos poreikį ir nulėmus svyravimus, „Enefit“ ekspertas Valdemar Fiodorvičius neabejoja – stabilumu elektros rinka nepasižymės ir artimiausiais mėnesiais. Todėl, anot jo, dabar...
-
Uogautojai: miško uogos ir grybai tampa prabangos preke3
Šviežių miško grybų ir uogų šiais metais yra mažiau, mažėja ir jų paklausa, ir poreikis, sako Lietuvos miško grybų ir uogų verslininkų asociacijos vadovas. Pasak Virginijaus Varanavičiaus, mėlynės, voveraitės ir kitos...
-
„Daugiau Vokietijos Lietuvoje“: Vilnius rengia naują santykių su Berlynu strategiją8
Pasinaudodama Vokietijos brigados dislokavimu šalyje, Lietuva nori sustiprinti strateginę partnerystę su šia šalimi. ...
-
Seimo komisija: tarp nemokumo administratorių – didelė korupcijos rizika
Daugėjant atvejų, kai nemokumo administratoriai esą savo lėšomis kompensuoja išlaidas valdydami bankrutuojančias įmones, kai kurie parlamentarai jų veikloje įtaria esant korupcijos apraiškų ir siūlo Vyriausybei greičiau spręsti...
-
Lietuvoje veikiantys didieji bankai: nefiksavome nieko neįprasto1
Penktadienį visame pasaulyje pasirodžius pranešimams apie IT sistemų trikdžius, paveikusius daugelį sektorių, Lietuvoje veikiantys didieji bankai su sunkumais nesusidūrė. ...
-
Potvyniai sugadino namus, paskendo automobilis: ar galima tikėtis kompensacijos?4
Neprognozuojamos audros, stichinės nelaimės apgadino turtą, nuvirtęs medis ar nulūžusi šaka nepataisomai sudaužė automobilį. Į ką pirmiausia kreiptis? Ar galima tikėtis kompensacijos? Apie tai LNK žurnalistas pasikalbėjo su advokatu Dainiu...