- Lukas Juozapaitis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Statistikams kovą fiksavus artimą nuliui metinę infliaciją ir daugiau nei 2 proc. kritusias vartojimo prekių kainas, jos toliau kristi nebeturėtų, sako analitikas.
Pasak „Citadele“ banko ekonomisto Aleksandro Izgorodino, atsigaunant gyventojų vartojimui, tikėtina, jog įmonės nebemažins produkcijos kainų.
„Kainos iš esmės normalizuojasi ir ateina prie tokio lygio, kuris palankesnis vartotojams. Bet matau išankstinių indikacijų, kad antrąjį metų pusmetį arba nuo vasaros pradžios Lietuvos vidaus vartojimas turėtų pradėti augti. Ir tas augimo tempas vasarą turėtų tik spartėti“, – BNS antradienį sakė A. Izgorodinas.
„Atsigaunant gyventojų perkamajai galiai, atsigaunant vartojimui, įmonės nematys daug logikos kainoms mažinti, nes perkamoji galia atsigauna ir vartojimas turėtų sustiprėti“, – teigė jis.
Anot analitiko, Lietuvos vartotojų pasitikėjimo, gyventojų nuomonės apie finansus ir santaupas rodikliai rodo, kad vidaus vartojimas turėtų sustiprėti.
Atsigaunant gyventojų perkamajai galiai, atsigaunant vartojimui, įmonės nematys daug logikos kainoms mažinti, nes perkamoji galia atsigauna.
Valstybės duomenų agentūra antradienį paskelbė, kad kovą metinė infliacija buvo artima nuliui (0,2 proc.) ir buvo mažiausia nuo 2020 metų gruodžio. Mėnesio defliacija siekė 0,2 proc., o vidutinė metinė infliacija – 4,8 proc.
Vartojimo prekių kainos per metus sumažėjo 2,4 proc., paslaugų – išaugo 6,2 proc.
A. Izgorodino teigimu, po metų pradžioje smukusio vartojimo prekių kainos stabilizuojasi, artėja prie vartotojams palankesnio lygio.
„Dėl sumažėjusių energetikos kainų ir lėto vartojimo įmonės atitinkamai koreguoja kainas žemyn tam, kad grąžintų vartotojus į vartojimą. Tą rodo ir mėnesio infliacija, nes pirmąkart nuo metų pradžios turėjome defliaciją. Vėlgi, daugiausia prekių sąskaita“, – kalbėjo analitikas.
Ekonomisto teigimu, metinę paslaugų infliaciją lėmė atlyginimų augimas, o toliau kylant darbo užmokesčiui, paslaugų kainos neturėtų mažėti.
Pasak A. Izgorodino, „Citadele“ prognozuoja, jog prekės ir paslaugos šiemet brangs 1,7 proc.
„Infliacija sulėtės, bet žiūrint iš gyventojų perkamosios galios atsigavimo neprognozuočiau ryškaus infliacijos sulėtėjimo Lietuvoje, nepaisant to, kad šių metų pradžia yra labai pozityvi“, – sakė ekonomistas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė mažina biurokratines kliūtis nustatant infrastruktūros apsaugos zonas
Siekdama mažinti biurokratiją Vyriausybė supaprastino infrastruktūros apsaugos zonų nustatymo tvarką. ...
-
ILTE pramonės įmonių modernizavimui skyrė dar 80 mln. eurų
Nacionalinė plėtros įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) pramonės modernizavimui skyrė papildomą 80 mln. eurų finansavimą. ...
-
N. Mačiulis: paliekame infliacijos dugną2
Po kurį laiką vyravusios defliacijos rudenį vartotojų kainoms vėl kylant, ekonomistai teigia, kad infliacijos žemumos – jau praeityje. ...
-
Ministerija: JAV teiks Lietuvai informaciją apie mažuosius branduolinius reaktorius1
JAV padės Lietuvai vertinti galimybes ateityje statyti ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius. ...
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...
-
Lapkritį – išankstinė 0,5 proc. mėnesio ir 1,1 proc. metinė infliacija
Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu – siekia 1,1 proc., o mėnesio – lapkritį, palyginti su spaliu, – 0,5 proc., trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Vyriausybė – už atlyginimų kėlimą mokslininkams
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų rugsėjo vidutiniškai 8 proc. augtų atlyginimai valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslininkams. ...
-
Viceministras: 2026 metais pensijos turėtų viršyti skurdo ribą2
Atotrūkis tarp santykinės skurdo ribos, vertinamos pagal žmogaus pajamas, ir vidutinės pensijos toliau mažėja, o 2026 metais pensijos turėtų būti didesnės nei skurdo riba, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. ...
-
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje. Vyriausybė trečiadienį patvirtino tokios vertės paramos Ukrainos energetikos sektoriui programą. ...
-
Vyriausybė: 74 mln. eurų RRF lėšų – baterijoms, dviračių ir pėsčiųjų takams
Beveik 74 mln. eurų iš Lietuvai skirtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų bus papildomai skirta energijos kaupimo įrenginiams (38,55 mln. eurų) bei dviračių ir pėsčiųjų takams įrengti (...