– Lyginant su regiono šalimis, Lietuvoje kuro kainos šiuo metu yra gerokai žemesnės, apyligės – kokia čia situacija?

– Jeigu lyginti su šiaurės kaimynėm – Latvija ir Estija, tai pas mus yra šiek tiek geresnė situacija. Lenkijoj, sakykim, mes jau pralošėm dyzeliu. Jeigu žiūrėti pagal visą Europą, mes neišsiskiriam kažkuo stipriai. Galbūt kai kuriuose kraštuose galim šiek tiek aukštesnes kainas surasti, bet jau nebe stebuklai. Jeigu kalbėti apie kainų tendencijas, tai šiandien dienai turbūt kainas diktuoja keli aspektai. Vienas dalykas – ekonomikos recesija, turbūt dėl to mes turime šiek tiek mažesnes kainas. Bet taip pat niaukiasi dangus, kas liečia naftos pasiūlą. Jau kai kurie naftos išgavėjai kalba apie tai, kad nuo 2025 m. galimai mes pradėsime stigti naftos. Mes turime įtampą Raudonojoje jūroje, kas apsunkina logistiką iš to regiono. Ne tik sukelia rizikas, bet ir išbrangina, nes laivai, užuot plaukę trumpiausiu keliu per Sueco kanalą, dabar pasirenka plaukti aplink Afriką.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Įtampa Artimuosiuose Rytuose visąlaik lemia tą kainų šuolį. Tai šiuo atveju to didesnio kainų pakilimo kol kas nėra dėl ekonominės situacijos mūsų šalyje, teisingai?

Ar tas palūkanų keitimas gelbės ekonomiką, čia klausimas.

– Taip, aš sakyčiau, čia net ne mūsų šalyje, o visam pasauly. Jeigu būtų toks įvykis prie normalios ekonomikos, mes turėtume turbūt kainų šuolį. Šiandien dienai mes to šuolio nematom, tai reiškia, kad ekonomikos sveikata yra pakankamai prasta. Jo nesimato ir dėl to, kad mes turime pakankamai atšiaurias sąlygas, šaltą žiemą ir netgi kai kuriuose rajonuose JAV, kur išgaunama pakankamai nemažai naftos, dėl tų sąlygų sumažėjo pasiūla. Bet visgi ta recesinė nuotaika visa tai sugeria ir neleidžia naftai kilti. Turime dar turbūt tokį įdomų efektą, kad dyzelis pasidarė 10 centų brangesnis nei benzinas, kai šiltuoju laikotarpiu arba tradiciškai, prieš kokius porą metų, jis būdavo 10 centų pigesnis. Mes turim turbūt labai stiprų susisluoksniavimą tarp pigiausių degalinių ir tinklinių degalinių. Šiandien dienai tas skirtumas siekia kažkur apie 10 proc. Labiausiai jis pasireiškia suskystintų dujų kainose – kainų skirtumas siekia iki 24 proc. Kalbant apie perspektyvas, tai, tiesą skant, jų išgavėjai norėtų kainas kilstelėti dėl visų šitų aplinkybių, bet nežinia, kaip mūsų ekonomikos ciklas keisis. Nes kalbama apie tai, kad palūkanos pradės mažėti, bet, tiesą sakant, tai yra toks signalas, kuris rodo, kad jau ekonomika pakankama gilioj duobėj. Ar tas palūkanų keitimas gelbės ekonomiką, čia klausimas.

– Ar 2025 m. galima pavadint kaip ir lūžio metais? Dabar turime galbūt tam tikrą naftos perteklių, vėliau jos stygius gali atsirasti. Jeigu ekonomika kils, tai ateities prognozėj galime matyti vis dėlto didesnius skaičius, mažesnių kuro kainų turbūt sunku tikėtis – kaip jūs prognozuotumėt?

– Taip ir šitoj vietoj alternatyvos kol kas neblizga. Turiu omeny vėjo energetiką, saulės energetiką. Tiesą sakant, ji yra labai priklausoma nuo oro sąlygų. Kitas dalykas, elektromobiliai pasirodė labai prastai prie šalčio, dalis jų neužsivedė ir pakrauti nebuvo kur. Tai mes dar esame tokioj sunkioj stadijoj, kai mūsų įprastas energetikos šaltinis galimai pradeda sekti ir pradės apie tai vis labiau pranešinėti kylančiom kainom, o alternatyvos dar nėra tiek išvystytos, kad mes galėtume jas saugoti arba turėti perteklių.