„Mes tikrai norim, kad ta 5–6 proc. ambicija taptų realybe, mes labai norime, kad tai įvyktų ir esam pasirengę paremti tikrai išmintingus protingus sprendimus. Tik tai be jokios abejonės tada reikia turėti kažkokį bent jau preliminarų planą“, – žurnalistams antradienį Seime sakė L. Kasčiūnas.

„Matau, kad premjeras dar nepadaręs namų darbų šitoj vietoj“, – pridūrė jis.

Taip parlamentaras kalbėjo po Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Seimo frakcijos posėdžio, kuriame su premjeru G. Palucku buvo aptartas Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimas dėl gynybos finansavimo įgyvendinimo.

Siekiant spėti iki 2030 metų šalyje išvystyti diviziją, VGT sausį įtvirtino tikslą 2026–2030 metais krašto apsaugai skirti nuo 5 iki 6 procentų BVP.

L. Kasčiūno teigimu, dešimtmečiui į priekį planuojant finansavimo didinimą, pirmiausia turi būti suplanuotos lėšos vienkartiniams pirkiniams, o tuomet paskirtas finansavimas divizijos palaikymui.

„Esminis klausimas yra ne tik iš kur surinkti tuos 15 mlrd. eurų, bet ir kaip palaikyti diviziją toliau ateity, kai reikia tvarių finansavimo šaltinių“, – kalbėjo buvęs ministras.

„Visą laiką dešimt metų iš eilės skolintis tai čia yra savižudybė ekonomikai viena vertus, ir kita vertus, tu tiesiog paskęsi skolose ir už jas turėsi mokėti“, – teigė jis.

Planus didinti gynybos finansavimą yra sukritikavęs vienas iš koalicijos partnerių „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.

Paklaustas, ar R. Žemaitaičio retorika nemaišys valdančiajai koalicijai pasiekti savo tikslų, L. Kasčiūnas teigė, jog tokiu atveju pagalbą pasiūlys konservatoriai.

„Tai (R. Žemaitaičio retorika – BNS) tikrai jam nepadės, bet mes esam valstybinė partija ir, jeigu bus gerų sprendimų, mes padėsim net ir būdami opozicijoj“, – teigė parlamentaras.

Šių metų valstybės biudžete krašto apsaugai numatyta kiek daugiau nei 3 proc. BVP, tačiau naujosios Vyriausybės iniciatyva padidintas skolinimosi limitas atriša rankas pasiskolinus skirti papildomą finansavimą, leisiantį pasiekti 4 proc. BVP asignavimus.

Valstybės gynimo tarybai sausį įtvirtino tikslą Lietuvos krašto apsaugai 2026–2030 metais skirti nuo 5 iki 6 proc. BVP.

Šalies vadovai tikisi, jog didžiąją dalį lėšų poreikio bus galima užsitikrinti Europos Sąjungoje (ES) sutarus dėl bendro skolinimosi mechanizmo. Taip pat siekiama užsitikrinti Europos Komisijos leidimą pažeisti fiskalinę drausmę, jeigu šalis narė savarankiškai skolinasi krašto apsaugai.