- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jau netrukus būsto paskolų teikėjus galėsime keisti taip, kaip keičiame mobiliojo ryšio operatorius. Taip sako finansų viceministrė Vaida Česnulevičiūtė-Markevičienė. Jau ateinantį rudenį Seimą pasieks būsto refinansavimo įstatymo pataisos. Ką tai duos gyventojams ir kaip tai veiks, pasakojama LNK reportaže.
– Kaip tai veiks?
– Būsto paskola yra ilgiausiai trunkantis žmogaus įsipareigojimas, trukmė gali būti ir 30 metų. Kai žmogus pasiima būsto paskolą, labai retai keičia būsto paskolos tiekėją, banką, iš kurio yra pasiėmęs paskolą.
Lemiama, kad su kokia kaina žmogus užsifiksuoja, tokią jis ir turi mokėti, o aplinkybės keičiasi, būsto palūkanos keičiasi, maržos keičiasi.
Galbūt praėjus tam tikram laikui, pas kitą finansuotoją, banką ar kitą įstaigą, būtų galima gauti pigesnę paskolą.
– Paskambinti į kitą banką ir sakyti, kad nori būti jų klientas?
– Šiai dienai, kad žmogus galėtų pasikeisti finansuotoją, reikia eiti pas naują finansuotoją, gauti geras sąlygas, grįžti į savo banką, pasiimti duomenis apie paskolos likutį, turi gauti banko, su kuriuo jau turi sutartį, sutikimą, reikia iš naujo daryti turto vertinimus.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Viskas kainuoja apie tūkstantį eurų ir užtrunka procedūriškai, tai yra sudėtingas procesas.
Priėmus tokius įstatymo pakeitimus, kokius dabar rengiame su Lietuvos banku, užtektų nueiti pas naują finansuotoją, naujas finansuotojas gautų visą reikiamą informaciją iš banko, kuriame žmogus turi būsto paskolą ir visas sąlygas galėtų tiesiog persikelti, žmogui tai nieko nekainuotų.
Iš proceso ketiname eliminuoti didžiąją dalį veiksmų, kurie kainuodavo kaštus, bet nekurdavo vertės.
Likusią sumą, pagal dabartinę situaciją iki 20 proc., turėtų padengti naujas finansuotojas.
– O kas sumokės tuos pinigus?
– Kadangi jau žmogus yra sudaręs vieną būsto paskolą su finansuotoju, tie veiksmai kaip pavyzdžiui turto vertinimas yra atliktas.
Yra žingsniai, kuriuos kartoti nebūtinai yra tikslinga, kurie turėtų būti kartojami, jei sudaroma nauja sutartis. Nuo tūkstančio eurų liktų tik 200 eurų notarinių, perregistravimo išlaidų, kurios yra būtinos.
Jas padengtų naujasis finansuotojas, žmogui tai nieko nekainuotų. Nuėjęs pas naują finansuotoją žmogus vertintų, ar pasiūlymas, kurį jis gauna, yra finansiškai naudingesnis už dabartinį.
Jeigu pasižiūrėsime į skaičius, paskolą sudaro marža, nekintanti dalis ir kintanti palūkanų norma. Maržų pikas buvo maždaug 2000-iais metais, tuomet marža siekė 2,4 proc.
Dabar maržos yra pakritusios, nes 2020 metais nauji kreditoriai, kurie nebuvo aktyvūs šioje rinkoje, pradėjo siūlyti šias paslaugas. Dabar marža yra apie 1,65 proc.
– Galbūt maržos pakrito ir dėl to, kad Euro zonoje pakrito palūkanos?
– Palūkanos ir yra ta kintama dalis, kuri keičiasi. Marža yra ta dalis, kuri nekinta, ją žmogus nuolatos moka tokią pačią.
Tai reiškia, kad jei žmonės pasiėmė paskolą piko metu, jų kintama dalis keičiasi.
– Kas gali pasinaudoti tokiu nauju refinansavimu?
– Būsto paskolų turėtojai, kuriems tai būtų naudinga, bent pusė žmonių, kurie šiuo metu turi būsto paskolą, jų marža yra didesnė negu rinkos vidurkis.
Teoriškai, jie galėtų gauti pigesnį pasiūlymą. Apie 160 tūkst. žmonių galėtų pasinaudoti šituo pasiūlymu.
O naujus pasiūlymus gali teikti ir nauji rinkos žaidėjai, ir dabartiniai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Siekiant apsaugoti žuvis, žadama leisti sumedžioti daugiau kormoranų1
Siekiant apsaugoti žuvininkystės ūkius nuo kormoranų daromos žalos, Aplinkos ministerija žada leisti lanksčiau reguliuoti šių paukščių populiaciją Lietuvoje. ...
-
Nors Lietuvą pasiekė karšti orai, verslas sutaria – dėl pramogų iš sostinės gyventojai nevyksta4
Nors šalyje įsibėgėjant vasarai gyventojai dažnai yra linkę rinktis poilsį gamtos apsuptyje esančiose sodybose ar kurortuose, sostinės verslo sektoriaus atstovai tikina, kad šią vasarą ypač mažėjančių lankytojų srautų Vilniaus vi...
-
Užbaigti teisiniai ginčai dėl sklypo Geležinio Vilko gatvėje, skelbia „Akropolis Group“
Vilniaus apygardos teismui nutraukus civilinę bylą dėl žemės sklypo Geležinio Vilko gatvėje, kur ketinama statyti naują „Akropolį“, užbaigti visi teisiniai ginčai, penktadienį pranešė bendrovė „Akropolis Group“. ...
-
„Epso-G“ grupė ketina steigti naują investicijų ir projektų valdymo bendrovę
Valstybės valdoma energetikos ir jos projektų įmonių grupė „Epso-G“ ketina steigti naują bendrovę, kuri užsiims investicijomis ir projektų valdymu. ...
-
G. Nausėda pasirašė Gynybos fondo ir susijusių mokesčių įstatymų paketą1
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė Valstybės gynybos fondo steigimą reglamentuojantį įstatymą ir su juo susijusius pelno mokesčio, akcizų, valstybės skolos ir kitus įstatymus. ...
-
Atskleidė ES sankcijų apėjimo schemą: į Rusiją išvažiavę vilkikai ten ir paliekami4
Muitinės kriminalinės tarnyba (MKT) kartu su Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) specialistais teigia nustatę ES sankcijų apėjimo schemą. ...
-
Skrydžiai į Čikagą arba Niujorką iš Lietuvos: kada tai įmanoma?2
Transatlantiniai skrydžiai iš Lietuvos į Šiaurės Ameriką galimi po ketverių penkerių metų, sako Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Simonas Bartkus. ...
-
Užmojis: iš statytojų, įrengiančių priedangas, neimti infrastruktūros plėtros įmokų
Gyvenamosios paskirties namų statytojus, įsipareigosiančius savo lėšomis statinyje įrengti priedangas, siūloma atleisti nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos arba ji būtų sumažinama. ...
-
Seimas įteisino jaunimo darbuotojo profesiją
Seimas oficialiai įteisino iki šiol įstatymu nereglamentuotą jaunimo darbuotojo profesiją. ...
-
Siūloma nustatyti skirtingas kapinių sanitarinės apsaugos zonas: priklausytų nuo kapinių dydžio
Seimo narys konservatorius Mindaugas Skritulskas siūlo diferencijuoti kapinių sanitarinės apsaugos zonos dydį priklausomai nuo kapinių ploto. ...