- Dominykas Datkūnas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Finansų viceministrė Vaida Markevičienė teigia, kad pasyvus Lietuvos gyventojų investavimas ir vangiai biržai atsiveriančios rinkos lemia silpną Lietuvos kapitalo rinkos padėtį. Pasak jos, vos 2,3 proc. Lietuvos gyventojų investuoja į vertybinius popierius.
„Žinome, kad Lietuvoje žmonės pasyviai investuoja. Jeigu Europos Sąjungoje 17 proc. žmonių praeitais metais buvo investuotojai į vertybinius popierius, kas neatrodo daug, ypač lyginant su JAV, kur yra 43 proc. žmonių, turinčių vertybinių popierių, tai Lietuvoje tas skaičius yra 2,3 proc.“ – ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo V. Markevičienė.
Pasak viceministrės, Vyriausybė siekia skatinti kapitalo rinkų augimą įvairiomis priemonėmis tarp kurių ir investicinės sąskaitos sukūrimas, valstybės taupymo lakštų išleidimas bei gynybos obligacijos. Jos teigimu, prie rinkos patrauklumo prisidėjo ir MSCI indekso sprendimas apjungti Baltijos šalių rinkas.
„Jau buvo pasiektas rezultatas (...) vienas iš indeksų sudarytojų MSCI nusprendė sujungti Baltijos šalių rinkas. Jeigu mes atskirai esame gana mažos rinkos, tai sujungus šias rinkas į vieną, jau mes esame labiau matomi tarptautiniams investuotojams“, – aiškino ji.
Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta džiaugėsi, kad šiuo metu pastebimas didėjantis skaičius lietuvių, investuojančių kapitalo rinkose. Augimą jis pastebi ir tarp įmonių, kurios išleidžia vis daugiau obligacijų į rinką.
„2023 m. investuotojų, kurie turi finansines priemones, skaičius išaugo net 75 proc. 2023 m. pabaigoje 94 tūkst. lietuvių buvo investavę į tam tikras finansines priemones: skolos ar nuosavybės vertybinius popierius ir tai yra pakankamai reikšmingas šuolis“, – teigė S. Krėpšta.
„Įmonės turi žinoti, kad jos gali pasiskolinti ne tik iš bankų, bet ir kapitalo rinkose. To žinomumo ir supratimo nėra labai daug Lietuvoje, bet jis po truputį auga ir tą iliustruoja, kad obligacijų yra vis daugiau išleidžiama“, – tvirtino jis.
Kelia tikslą: milijonas investuojančių lietuvių
Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė teigė, kad reikalinga skatinti žmones investuoti pinigus, kuriuos šiuo metu jie laiko pasyviai.
„Kalbant iš investuotojų pusės, pas mus pinigų yra sočiai: gyventojai turi sočiai pinigų bankuose ir šiuo metu 23 mlrd. eurų yra laisvi. 70 proc. savo finansinio turto mūsų gyventojai laiko pasyviai: indėliuose ir pensijų antrojoje pakopoje, nelabai investuoja kur kitur“, – sakė E. Čipkutė.
„Mūsų sektoriaus tikslas, kad būtų milijonas gyventojų: mes norėtume, kad milijonas gyventojų investuotų“, – pridūrė ji.
Bankų asociacijos vadovė taip pat pasidalino lūkesčiu, kad viešai listinguoti savo akcijas pradės vis daugiau įmonių, tarp jų ir vienaragiai.
„Kita dalis, kad įmonės eitų ir leistų savo akcijas ir obligacijas rinkose. Tikimės, kad tas pakilęs aktyvumas ir išliks ir dar kviestume visas įmones listinguotis biržoje. To nedažnai nutinka pas mus rinkoje ir ypač norėtųsi, kad taip vadinami vienaragiai tą pradėtų daryti mūsų rinkose“, – teigė ji.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Didžiausi Lietuvos bankai susiskaičiavo, kiek uždirbo: kodėl pelnai nemažėja?
Didžiausi Lietuvos bankai pateikė sumas, kiek pernai uždirbo. Ir nors palūkanos mažėjo, pelnai visai nesusitraukė – vien per devynis praėjusių metų mėnesius bankai Lietuvoje susišlavė beveik 790 milijonų eurų, t.y. dar 4 proc. daugia...
-
Siūlo pinigus, bet gyventojai jų nepasiima: tokio abejingumo nesitikėjo
Kauno miesto ir rajono valdžia siūlo finansinę pagalbą daugiabučių gyventojams rūsių tvarkymui ir jų pritaikymui kaip priedangoms ekstremalioms situacijoms. Tačiau iniciatyva nesulaukia didelio susidomėjimo – daugelis gyventojų nesutinka imti...
-
Von der Leyen: Rusija taikosi į Europos infrastruktūrą, tikrina pasirengimą apsiginti
Vilniuje viešinti Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen sako, kad Rusija taikosi į Europos infrastruktūros objektus ir tikrina pasirengimą apsiginti. ...
-
Paluckas: dėkoju, kad nemetė kelio dėl takelio
Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad sekmadienį įvykęs Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimas su Europa nebūtų pavykęs be visų nuo 2007-ųjų dirbusių Lietuvos vyriausybių ir Europos Sąjungos (ES) pagalbos. ...
-
Kubilius: išsilaisviname ne tik iš sovietinės imperijos
Buvęs premjeras bei Lietuvos deleguotas už gynybą ir kosmosą atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius pabrėžia – Lietuvos prisijungimas prie Europos elektros tinklų yra antrasis žingsnis šalies nepriklausomybės nuo Rusijos kelyje, Lietuv...
-
Nausėda: netrukus atsiras naujų galimybių
Prezidentas Gitanas Nausėda paskelbė, kad Lietuva, Latvija ir Estija sėkmingai įvykdė sinchronizaciją su kontinentinės Europos elektros tinklais taip pasiekdamos energetinę nepriklausomybę. Šalies vadovas pabrėžia, kad žengus šį žin...
-
EK pirmininkė apie Baltijos šalių sinchronizaciją: tai – laisvė nuo grėsmių ir šantažo
Baltijos šalims sinchronizavus savo elektros tinklus su Vakarų Europa, Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen sako, kad tai yra laisvė nuo grėsmių ir šantažo. ...
-
Istorinis įvykis: Baltijos šalys sinchronizavo savo elektros tinklus su Vakarų Europa
Lietuva, Latvija ir Estija sekmadienį popiet sinchronizavo savo elektros tinklus su Vakarų Europa. ...
-
Lietuva ukrainiečių švietimui šiemet skirs beveik 32 mln. eurų
Lietuva į šalį dėl Rusijos karinių veiksmų atvykusių ukrainiečių švietimui šiais metais skirs beveik 32 mln. eurų. ...
-
Ieškos būdų, kaip tolygiai finansuoti iš olimpiadų išbrauktų šakų sportininkus
Nacionalinė sporto agentūra su Švietimo ministerija ieškos būdų, kaip užtikrinti tolygų finansavimą sportininkams, kurių sporto šakos išbraukiamos iš olimpinių žaidynių programos. ...